Deginti kaimus. Vien pernai dėl deginamos žolės liepsnojo keli kaimai, tarp jų – ir Stelmužės
Ten degė visa gatvė — net 14 pastatų. Lietuvos viešosios policijos biuras miestų ir rajonų policijos komisariatus įpareigojo bendradarbiauti su vietos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo padalinių bei aplinkos apsaugos pareigūnais, organizuojant nuolatinius reidus žolės deginimo faktams nustatyti. Tą pačią dieną Zarasų rajone, Stelmužės kaime, sudegė 5 pastatai. Pastebėjusiems savo žemėje gaisrą, tačiau priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmusiems žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams gresia bauda nuo 50 iki litų.
Gaisras praktiškai sunaikino mažą kaimą - dabar jame liko tik keletas pastatų. Gaisras Deginti kaimus pastogės liko trys šeimos. Vienoje jų auga mėnesio amžiaus kūdikis.
Nuorodos kopijavimas
Medinės trobos sudegė iki pamatų. Pasak ugniagesių, gaisras kilo apie 13 val.
Nuo degančios žolės užsidegė vienas ūkinis pastatas, o nuo jo liepsna persimetė į kitus pastatus. Gaisro metu žmonės nenukentėjo. Žolės deginimas Lietuvoje šiemet sukelia ne pirmą tokį gaisrą - šalyje dėl šios priežasties jau sudegė kelios dešimtys namų ir ūkinių pastatų.
- Kaip tinkamai pasielgti su nereikalingu šienu? - edukatoriai.lt
- Si svorio metimo apžvalgos
- This email address is being protected from spambots.
- Cla už riebalų nuostolių apžvalgas
- UGNIS | Education Quiz - Quizizz
Priešgaisrinės apsaugos deginti kaimus gelbėjimo departamento duomenimis, nuo praėjusio pirmadienio iki šio antradienio šalies ugniagesiai degančios žolės vyko gesinti net kartus. Kaimo žmonės pavasarį dažnai padega seną žolę, tikėdamiesi, kad pelenai patręš dirvą ir nauja žolė sužels sultingesnė ir maistingesnė ganomiems galvijams.
Žolės deginimas – nusikaltimas gamtai
Tačiau žolės deginimas kasmet padaro milžiniškus nuostolius gamtai ir žmonių turtui. Per tokius gaisrus žūva įvairūs naudingi mikroorganizmai, kurie atsinaujina tik po dešimties metų. Degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai.
Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Šalyje padaugėjus žolės deginimo atvejų, sukėlusių skaudžias pasekmes, Lietuvos viešosios policijos biuras įpareigojo miestų ir rajonų policijos komisariatų vadovus imtis priemonių prieš žolės padegėjus, taip pat asmenis, kuriems priklausančioje žemėje deginama žolė.
Nustačius tokius teisėtvarkos pažeidimus įvykdžiusius asmenis, jie bus patraukti administracinėn atsakomybėn, pranešė Policijos departamento atstovė spaudai.
Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, gali būti nubausti pinigine bauda nuo 50 iki litų. Pastebėjusiems savo žemėje gaisrą, tačiau priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmusiems žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams gresia bauda nuo 50 iki litų. Lietuvos viešosios policijos biuras miestų ir rajonų policijos komisariatus įpareigojo bendradarbiauti su vietos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo padalinių bei aplinkos apsaugos pareigūnais, organizuojant nuolatinius reidus žolės deginimo faktams nustatyti.