Embriono perkėlimas ir svorio kritimas
Bet taip pat jis visad kovojo prieš mokslo prieštaravimą žmogaus orumo ir gyvybės atžvilgiu. Nuo kada nėštumas prasideda po IVF?
Kaip nugaišti su PCOS
Tadeusz Wasilewski. In vitro — gyvenimas mirties kaina Mokslus baigiau metais. Prieš profesionaliai užsiimdamas nevaisingumu specializavausi akušerijos ir ginekologijos srityse. Įgijęs pirmosios ir antrosios pakopos profesinę kvalifikaciją, iaisiais po kelerių darbo ligoninėje metų pradėjau dirbti nevaisingumo gydymo klinikoje. Tai buvo viena pirmųjų privačiųjų klinikų Lenkijoje, taikanti visus šiandienos medicinos bevaikėms šeimoms siūlomus ir prieinamus metodus nevaisingumui gydyti.
Šį darbą tęsiau iki metų, kai Dievo veikimu, o kartu ir Jo gailestingumo dėka supratau, jog In vitro programa nėra tas tikrasis, pagalbą teikiantis metodas. Ir tai nėra vien tik mano, bet visos medicinos nuomonė.
Išėjau tiesiai į gatvę, net nesusimąstydamas apie savo tolesnę veiklą. Tai neturėjo jokios reikšmės — tiesiog daugiau nebegalėjau sutikti su žmogiškųjų būtybių naikinimu, kuris buvo neatsiejamas nuo dirbtinio apvaisinimo — metodu in vitro — taikymo.
Ieškojau savo vietos — ir ją suradau. Pats Dievas kasdien mažyčiais žingsniais vesdavo mane tikruoju pagalbą nuo nevaisingumo kenčiančioms šeimoms teikiančiu keliu; tik kito, žmogiškąją būtį, gyvenimą ir orumą gerbiančio, metodo keliu.
Nevaisingumo problema Pradėti privalau nuo tam tikro fiziologinio dėsningumo aptarimo. Jeigu šiuos vienus metus moteris nepastoja, nėra pradėta naujoji žmogiškoji būtybė, diagnozuojamas poros nevaisingumas. Nagrinėdama organizmo kontrolės bei vaisingumo stebėjimo temą, PSO riebalų deginimas term prielaidą, jog mūsų esama visiškų analfabetų. Tuo būdu vaiko laukimo periodas sutrumpėja iki pusės metų.
Šiais laikais nevaisingos yra kas penkta — šešta poros. Lenkijoje nevaisingų žmonių skaičius išaugo net iki 2 mln.
Panaši situacija vyrauja įvairiose pasaulio visuomenėse. Kuo labiau tam tikra visuomenė, mūsų supratimu, gerai išsivysčiusi ar, kaip tai pavadintume, civilizuota, tuo didesniu mastu joje ryškėja nevaisingumas.
Ir tai nėra atsitiktinumas. Civilizacija vystosi mūsų vaisingumo kaina. Tad, nepriklausomai nuo to, ar nevaisingumą laikytume kitų ligų padariniu ar atskira liga, šis socialinis bei šeimyninis reiškinys yra toks paplitęs, kad jo tiesiog negalima nutylėti.
- Nėštumas po IVF
- Kaip nugaišti su PCOS: Jūsų gydymo parinktys
- Kaip numesti kūno riebalų svorį
- Bet jūs galite pastoti PCOS.
Visa tai lėmė naujosios medicinos šakos, pasakojančios apie nevaisingumą, aprašančios ir tyrinėjančios jo priežastis bei gydymo metodus, gimimą. Būtent ši medicinos šaka ir yra vadinama reprodukcine medicina. Apskritai nevaisingumo priežastis galėtume pavaizduoti tokiu būdu: jeigu atsitiktinai išrinktume porų, turinčių problemų dėl vaiko pradėjimo, tai veikiausiai 40 iš jų palikuonių susilaukti negalėtų dėl moters nevaisingumo, kitos 40 — dėl vyrų nevaisingumo ir 20 — dėl abiejų partnerių nevaisingumo.
Rezultatai, kaip matome, pasiskirsto gan lygiai. Taip yra embriono perkėlimas ir svorio kritimas kiaušidžių patologijos, iškyla ovuliacijos problemų. Bet tai toli gražu nėra vienintelis hormoninis veiksnys.
Spermatozoidų nevisavertiškumą irgi lemia hormonų reguliacijos sutrikimai. Šiuo atveju kalbama apie vadinamąjį idiopatinį nevaisingumą, t.
Kova su nevaisingumu Jau žinodamas tai, kas yra nevaisingumas, kaip dažnai jis embriono perkėlimas ir svorio kritimas ir kokios yra jo esminės priežastys, gydytojas pradeda ieškoti visų įmanomų būdų nevaisingumui pašalinti. Šiandienos reprodukcinė medicina gali pasiūlyti tris pagrindines pagalbos formas. Pirmosios iš jų esmė yra ta, kad normaliai sugyvenančios poros tinkamiausiam gyvybės pradėjimo metui nustatyti nuodugniai yra prižiūrimas moters mėnesinių ciklas.
Tam tikslui pasiekti įvertinami ultragarsinių bei ginekologinių tyrimų rezultatai, taip pat lytinių hormonų aktyvumas moters organizme. Ir tai kone natūraliausias, be didesnio medicinos įsiterpimo, problemos sprendimo būdas.
Tadeusz Wasilewski. In vitro – gyvenimas mirties kaina - edukatoriai.lt
Šį, kaip nepažeidžiantį jokių moralinių ar etinių vertybių, būdą aprobuoja ir patys gydytojai naprotechnologai. Akivaizdu, jog būtent tokios pagalbos sulaukti norėtų nevaisingų porų dauguma. Bet reprodukcinė medicina žengia toliau. Nors vis dar yra atliekamos visokeriopos organizmo observacijos ir procedūros, šeimyninio gyvenimo idilę, poros intymumą atstoja dirbtinės inseminacijos taikymas — paruoštų spermatozoidų suspensijos suleidimas į gimdos kaklelį ar gimdos ertmę intrauterininė inseminacijaar spermatozoidų suspensijos suleidimas tiesiai į kiaušintakį.
XIP(3) KOMITETO IŠVADA Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui
Akivaizdu, jog tokioms procedūroms atlikti gali būti panaudota nebūtinai moters sutuoktinio sperma. Ir taip būtent elgiasi medicina. Tokios spermos donoru dažniausiai tampa jauno, t.
Šitokia pagalbos forma jau nebegali būti visų aprobuojama bei pavadinta visaverte etikos atžvilgiu. Trečioji pagalbos forma yra kone labiausiai kontroversiška ir sukelianti daugiausia diskusijų. Jos esmė yra apvaisinimas mėgintuvėlyje — moters kiaušialąsčių ir vyro spermos sujungimas ne moters kūne. Tokia pagalbos nevaisingoms šeimoms forma yra vadinama — In vitro programa IVF — dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje.
Visų pirma yra atliekama reikiama diagnozė trunkanti 2—3 valandasatliekama aibė tyrimų: ultragarsinių, ginekologinių, hormonų veiklos, spermos kokybės ir pan.
Kitų metodų taikymas, deja, šiuo atveju neatneš norimų rezultatų. Natūralus nėštumo planavimas riebalų deginimas pritaikytas privalomas — būtent su tokia prielaida medicina vis labiau pasitiki IVF programa, leidžiančia pasiekti rezultatų per įmanomai trumpą laiką.
Ir dauguma nevaisingų porų, net nenumanydama tikrųjų tokio pasiūlymo dingsčių ir neieškodama kitų išeičių, pasiryžta tokiam žingsniui. Kas vyksta toliau? Nuodugniai ištyrę spermos parametrus ir gavę spermatozoidų mėginį, gydytojai perkelia jį į inkubatorių, kuriame yra palaikomos specialios tam sąlygos. Gavę sutuoktinių sutikimą, gydytojai gali atlikti kitus svarbius veiksmus. O būtent: toliau sperma yra kriokonservuojama, t.
Tuo ir baigiasi vyro vaidmuo. Atlikęs savo vaidmenį, vyras gali kuo ramiausiai ilsėtis ir laukti rezultatų. Moters vaidmuo šiuo atveju kiek kitoks. Ji turi dalyvauti dviejuose IVF programos vykdymo etapuose. Pirmasis jų — vadinamasis farmakologinis etapas, kai moteris yra stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o kartu ir kiaušialąsčių. Tokiu būdu susidaro folikulai, tam tikri kiaušidžių dariniai savo viduje turintys subrendusias kiaušialąstes.
Natūralaus moters ciklo metu susidaro tik vienas folikulas. IVF programoje tokių folikulų turi susidaryti daugiau, nes kiaušialąsčių skaičius irgi privalo būti didesnis negu natūralaus ciklo metu. Tokio pobūdžio farmakologinis etapas trunka nuo 10 iki 14 dienų. Antrojo etapo pagrindas — manualiniai ar techniniai, veiksmai. Atėjus laikui, gydytojas ultragarsu per makštį specialia adata punktuoja moters kiaušides; o aptikęs reikiamų folikulų išsiurbia jų turinį.
Laboratorijoje folikuliniame skystyje specialisto yra randamos moters kiaušialąstės. Tam, kad būtų pasiekti geri rezultatai, embriono perkėlimas ir svorio kritimas visada turi būti daugiau negu viena.
Vėliau kiaušialąstės yra sujungiamos su spermatozoidais. Klasikinės IVF programos eigoje po mikroskopu ant stiklinių plokštelių į tam tikrą spermatozoidų kiekį buvo įlašinamos kiaušialąstės. Ir taip spontaniškai viena kiaušialąstė susiliedavo su vienu spermatozoidu, kita su kitu ir t. Visa tai turėjo būti gyvosios gamtos atvaizdas. Kitas, naujesnis IVF programos būdas, vadinamas mikromanipuliacinėmis IVF procedūromis, siūlo kiek modernesnę programos eigą, o būtent — intracitoplazminę spermatozoido injekciją į kiaušialąstę ICSI.
Tai nėra naujoji IVF programa, tik tam tikras patobulintas programos veiksmas. Tokiu būdu pradėtos naujosios žmogiškosios būtybės, laikomos tam skirtuose induose, yra pernešamos į inkubatorius. Elektros dingimas, mažiausias aparatūros veikimo sutrikimas ar kitokia klaida — visa tai lemtų programos nepasisekimą.
Užtektų vieno neatsargaus mostelėjimo ranka tam, kad visos dirbtiniu būdu į gyvenimą pašauktos būtybės pražūtų. Tad programos įvykdymas be mažiausios gyvųjų būtybių pražudymo rizikos — tiesiog neįmanomas.
Tadeusz Wasilewski. In vitro – gyvenimas mirties kaina
Žmogaus traktavimas pirmomis jo gyvenimo dienomis Kas gi vyksta naujosios, ant stiklinės plokštelės pradėtos, būtybės tolesniame gyvenime? Įvykus dviem pasidalijimams susidarė keturios ląstelės, mokslininkų pavadintos blastomeromis. Iš čia — embrioną sudaro keturios blastomeros. Trečios paros metu, t. O penktą parą blastomerų visuma yra vadinama blastocista — tai jau aukštesnis žmogaus vystymosi laipsnis. Ir būtent tos antros, trečios ar penktos paros metu yra išrenkami geriausi embrionai, dažniausiai jų yra 2.
Nėštumas po IVF
Embrionų pasirinkimas visai neprivalo būti taiklus, ir kaip rodo pats gyvenimas, taiklus jis retai kada tebūna. O koks yra likusiųjų embrionų likimas? Apie juos kalbama kaip apie perteklinius. O juk iš tikrųjų tai tokios pat žmogiškosios būtybės, tik pradinio vystymosi etapo. Tai procedūrai įvykdyti yra sukurta speciali kompiuterinė programa, leidžianti žingsnis po žingsnio užšaldyti likusius embrionus.
Ir taip užšaldytoms būtybėms laikas netenka prasmės; skystojo azoto temperatūroje jos gali išbūti neribotą laiką. Didelį vaidmenį čia atlieka patys užšaldymo ir atšildymo etapai. Daugeliu atvejų būtent šie etapai tampa nepereinamaisiais slenksčiais. Dauguma embrionų tiesiog pražūsta. Tai taip, lyg be pasiruošimo turėtume greitai perbėgti vieną maratoną — pirmasis etapas, o vėliau ir antrąjį — antrasis etapas. Pabandykime įsivaizduoti savijautą po be pasirengimo įveiktų 84 km… Be abejo, susidarytų menkas vaizdelis.
Tuomet, išrinkus du embrionus, gali būti atliekamas vadinamasis embriotransferas, t. Po visų procedūrų moteris gali ramiai grįžti namo, išgerti vaistus ir po keturiolikos dienų pagal šlapimo ar embriono perkėlimas ir svorio kritimas mėginį atlikti nėštumo testą. Pakartotinis programos vykdymas atrodo kiek paprasčiau. Šį kartą apsieinama be ovuliacijos skatinimo, moters stimuliavimo visokiais hormoniniais preparatais, embriono perkėlimas ir svorio kritimas apskritai farmakologinis etapas nėra reikalingas.
Galima apsieiti ir be kiaušidžių punktavimo ar kiaušialąsčių suliejimo su spermatozoidais. Iš mėgintuvėlio paimti du embrionai, pasirodo, yra jau žuvę. Paimami kiti du: vienas — žuvęs, kitas — dar gyvas. Na, ir būtent šis gyvas embrionas kaip nfl lineman numesti svorio perkeliamas į moters gimdą.
O juk prieš užšaldymą visi embrionai buvo gyvi… Ir, deja, taip piešiama tipiška IVF programos vykdymo eiga. Suprantama, procedūros pasisekimas turėtų reikšti sveiko vaiko gimimą… Žudymo būtinybė vykdant IVF programą Yra du esminiai dalykai, kurių reprodukcinė medicina negali sau leisti, dvi esminės komplikacijos, kurių bijoma.
Tai yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas KHSS ir daugybinis nėštumas. Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas pasitaiko tuomet, kai IVF programa pasisekė ir pacientė laukiasi. Tai tikroji sindromo nelaimė. Nėštumas vystosi, ultragarso dėka tėvai jau mato savo atžalos plakančią širdelę, o moters kiaušidžių apimtys padidėja ir įsijungus sudėtingiems biocheminiams mechanizmams pilvo, pleuros, perikardo ertmėse kaupiasi skystis.
Dėl to atsiranda polielektrolitinių, kraujotakos sistemos sutrikimų, moters organizmui trūksta baltymų, kyla ir kitų reikšmingų pavojų ne tik embriono, bet ir moters sveikatai bei gyvybei. Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas gali atsirasti taikant visas tris nevaisingumo gydymo pagalbos formas.
Ir jeigu gydytojas naprotechnologas ryžtasi skirti moteriai ovuliaciją stimuliuojančius vaistus, tai dėl šio sindromo atsiradimo gali net neabejoti. Bet taikant IVF programą, sindromo atsiradimo galimybė yra tūkstantis kartų didesnė. Ogi būtent dėl to, kad šia programa siekiama nenatūraliu būdu vienu metu išauginti didelį folikulų skaičių.
O programos kaina liktų nepakitusi. Tokiu atveju šiais laikais IVF programą teikiančios klinikos dėl pacientų kovoja kaip įmanydamos. O tai reikštų, jog gydytojas turėtų skirti labai pamesti riebalinius pilvo apatinius kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą sukeliančių embriono perkėlimas ir svorio kritimas kiekį.
Kitas medicininių komplikacijų tipas yra daugybinis nėštumas. Statistikų duomenimis, tam, kad būtų išrinkti du geriausieji embrionai, dažniausiai sukuriami 6 — 8. Mat, disponuodami mažiau negu 6 embrionais, — pavyzdžiui, iš trijų embrionų išrenkant du geriausius — patys minimalizuotume pasisekimo galimybę. Užtat didesnis negu 8 embrionų skaičius visai nelemtų sėkmės.