Suomijos patirtis: mokinys yra ne mokymo objektas, o turinys. Kaip? - edukatoriai.lt

Suomijos patirtis: mokinys yra ne mokymo objektas, o turinys. Kaip?

Pokyčių projektas lyderių laikas – tapo tiltu į naujas patirtis ir žinias ne tik kalbantis su Lietuvos bendraminčiais ir kolegomis, bet ir lankantis užsienio ugdymo įstaigose. Šiandieną noriu pakalbėti apie Suomiją. Neketinu lyginti ir teisti – kiekvienoje sistemoje galime rasti ir tobulų pliusų ir labai liūdnų minusų, tačiau iš kiekvienos tikrai galime pasimokyti.

Komentaro autorė – Ieva Mažulienė, Žiežmarių gimnazijos direktorė, LL3 pokyčių projekto komandos narė

Mokytojų ir tėvų dermė

Pirmoji stotelė Suomijoje – Helsinkio priemiesčio Espoo gimnazija, kurioje mokosi 400 mokinių ir darbuojasi 30 mokytojų. Mūsų vizito metu pedagogai ramūs, laisvi, rimtai dirba savo darbą ir į svečius beveik nereaguoja. Tiesą pasakius, kiek kitaip, nei Lietuvoje – kuomet turime supratimą, kad esant svečių turime pasirodyti kiek geresni nei esame.

Įdomu tai, kad čia nėra klasės auklėtojų: tiesiog atsakingi žmonės, kurie stebi lankomumą ir mokymąsi, mokinių rezultatus. Šių atsakingų asmenų iniciatyva į mokyklą kviečiami ir tėvai, tiesa, tik išskirtiniais atvejais ir tik dėl svarbių problemų. Įsigalėjusi praktika, kad ugdymo planai yra ruošiami konsultuojantis ir su tėvais. Mokytojai nuolat ir sistemiškai palaiko ryšį ir juos informuoja apie situaciją, vaiko pažangą. Tėvai taip pat aktyvūs – gali inicijuoti renginius vaikams (pavyzdžiui, ledo ritulys), tačiau tėvų idėjoms skiriami tik savaitgaliai, kad netrukdytų jau suplanuotam ugdymo procesui.

Mokytojai su antpečiais

Žadėjau nelyginti Lietuvos ir Suomijos, tačiau natūraliai kyla keli pastebėjimai, kurie, tikriausiai, nieko ir nenustebins. Mes, lietuviai, nuo seno esame biurokratijoje užsikasę valstybės tarnautojai. To neišvengiame ir mokyklose – mes veiklą užbiurokratiname, kiek formalizuojame, o kai esame nusistatę formalius kriterijus ir kone pažymius sau patiems, pradedame bijoti pastabų, nors jos kartais gali padėti tobulėti. Mums reikia išmokti apginti savo ugdymo strategiją, mokėti argumentuotai paaiškinti, kodėl dirbame būtent taip ir ne kitaip. Tuomet, kai savo pasirinktą ugdymo, mokymo būdą galime apginti konkrečiais argumentais ir net tyrimais – užsiauginame tam tikrus antpečius, dėl kurių mūsų sprendimais pasitikima labiau. Galiausiai, reikia kiekvieną dieną prisiminti, kad ir Lietuvoje yra mokytojų, kurie dirba puikiai ir iš kurių pavyzdį galėtų imti suomiai, tik mums reikėtų įsidrąsinti ir nešti tuos puikius pavyzdžius į platųjį pasaulį.

Laisvė vaikams ir jų interesams

Mokiniai visiškai atspindi jų mokytojus. Susitikime su ugdytiniais, jie akcentavo didelį pasitikėjimą jais ir galimybes susiformuoti individualius ugdymosi planus, už kurių įgyvendinimą yra atsakingi patys. Panašu, kad suomiai atrado būdą, kaip kokybiškai mokyti vaikus net ir didelėse klasėse – pradinėje mokykloje yra klasių, kuriose mokosi net 34 vaikai. Pradinukai skatinami domėtis menais, sveika gyvensena ir kalbomis. Vaikai mokomi vieno mokytojo – visai kaip Lietuvoje, tik muziką ir kai kurias kalbas gali dėstyti kitas. Įdomu ir tai, kad vaikai mokyklose praleidžia labai daug laiko – nuo 8 iki 16 val., o pamoka trunka net 75 min. Vasaros atostogomis džiaugiasi lygiai 10 savaičių – nuo birželio 2 iki rugpjūčio 12 d.

Jeigu mokiniui kas nors nesiseka, jis pats gali nuspręsti rinktis lengvesnį lygį ar kartoti tą patį kursą. Sprendimus šiuo klausimu priima tik mokinys (žinoma, išskyrus pirmuosius metus, kai gali prireikti pagalbos). Net pirmokas turi pats sau maistą į lėkštę įsidėti, nešvariais indais pasirūpinti… Manau, tai yra kertinis Suomijos švietimo sistemos akmuo – atsakomybę už savo pasirinkimus ir veiksmus ugdo nuo pirmųjų klasių. Vaikai savarankiškai veikia, nėra globojami įkyriai, jiems sudaromos sąlygos išbandyti įvairias veiklas ir jose atrasti save patiems savarankiškai. Trumpiau – laisvė vaikams ir jų interesams.

Vyresnėliams, 7-9 klasių mokiniams, kasmet tenka pasirinkti vieną kompetenciją, kurią tobulins visus mokslo metus. Pvz., 7 kl. – bendradarbiavimo, 8 kl. – rūpinimosi savimi, 9 kl. – darbo vietos. Siūloma aktyvaus dalyvavimo saviraiškoje kryptis – vizualieji menai. Kuo vyresni vaikai, tuo jie daugiau laiko turi leisti aktyviai, pavyzdžiui, 7 kl. kūno kultūrai – 3 val., o 8-9 kl. net 5 val. per savaitę.

Suomijos sėkmės formulė

Suomiai jau nuo pirmųjų klasių pasitiki mokiniais, jų sistema – lanksti. Mokytojai privalo būti itin kvalifikuoti ir atsakingi. Mokyklos turi laisvę formuojat savo ugdymo turinį – nes kas geriau, nei mokykloje dirbantys žmonės gali pažinoti savo mokinius? Švietimo įstaigose mokomasi gyvenimui, o ne testams. Planuojamas ne laikas, o turinys. Galiausiai, pats mokinys yra ne mokymo objektas, o turinys. Suomijos švietimo sistemos siekiamybė – laimingas ir sėkmę patiriantis vaikas, mokantis išsikelti tikslus, planuoti mokymąsi ir suvokiantis mokymosi prasmę. Tikriausiai ne paslaptis, kad didžioji dalis mūsų mokinių šią tiesą suvokia tik universitete. Kiek per vėlai, ar ne?

Visos naujienos

Turite klausimų? Susisiekite


Neteisingas el. pašto adresas!
Laukelis yra privalomas!

Laukelis yra privalomas!


Success

Ačiū už žinutę!

Jūsų užklausa išsiųsta. Pasistengsime į ją atsakyti kaip įmanoma greičiau.

Adresas

A. Vivulskio g. 7,
Vilnius, Lietuva

Naujienų prenumerata

Blogas el. pašto adresas!

Prenumerata užsakyta!