Problemų sprendimas kartu

Ištrauka iš Klasės vadovo gido 2 “ Klasė be kampų“

Visą Klasės vadovo gidą 2 „Klasė be kampų“ galite skaityti čia

 Kaip spręsime problemą?

Problemų sprendimas klasės viduje įmanomas tada, kai tai liečia labiau mažus dalykus – kuomet kažkas nutinka netyčia ir ar tai gali būti išspręsta čia ir dabar. Tačiau jeigu problemų atsiranda daugiau ir jos paliečia didesnę klasės bendruomenės dalį, pavyzdžiui, į problemas įsivelia ir tėvai, tuomet problemos sprendžiamos plačiau. Niekam ne paslaptis, jog vaikai parneša žinias iš mokyklos į namus ir iš namų atneša kažkokią informaciją. Labai svarbu į problemos sprendimą įtraukti ir vaikus. Vaikai ir yra būtent tai dėl ko mes, mokytojai, esame klasėje. Jeigu problema susijusi su  klasės vaikais, jie turi pilną teisę būti problemos sprendimo dalyviais. Mano manymu, prie problemų sprendimo klasėje prisideda ir mokyklos soc. pedagogė, kuri gerai pažįsta aktyvius vaikus. Jeigu prireikia griežtesnio žodžio, kartais prisideda ir mūsų direktorė, ateidama į klasės valandėles, kuri yra puikus žmogus ir puiki vadovė. Tokiu atveju jai pakanka pasikalbėti su vaiku kad ir apie tą patį, tačiau vaikai labiau reaguoja. Šiuo atveju mokyklos vadovas jiems sukelia tam tikrą pagarbos jausmą, matant gerokai už save viršesnį asmenį.

Problemas sprendžiame čia ir dabar

Esu penktokų klasės vadovė, šiais metais turiu naujus auklėtinius, tad pirmi du mėnesiai buvo ypatingai sunkūs. Naujos auklėjamosios klasės mūsų mokykloje yra sujungtos iš keturių klasių ir padalintos į tris. Dėl to atsirado nemažai prie jau esamų mokinių grupių prijungtų vaikų, formavosi naujas kolektyvas. Tokiu atveju tai nauji iššūkiai, nauji draugai, nauji charakterių sutapimai ir nesutapimai yra neišvengiami. Tad pirmus du mėnesius su problemomis klasės viduje susidurdavome beveik kiekvieną dieną. Iškildavo tokios problemos kaip apkalbėjimas, nenoras draugauti, o visa tai penktokams yra labai svarbu. Juk kiekvienas mokinys siekia ir nori išsikovoti savo vietą klasėje. Tokias problemas spręsdavome iškart, niekada neatidėdavome jų sprendimo vėlesniam laikui. Tam skirdavome bent kelias minutes pamokos pradžios, tačiau visuomet sėsdavome ir kalbėdavome.  Būtent problemų sprendimas čia ir dabar, neatidėliojant, ir leidžia pasiekti geresnių rezultatų. Taigi, neatidėliotinas pokalbis yra geriausias greitų problemų sprendimo būdas. Tam nereikia turėti jokių ypatingų įgūdžių – pakanka kalbėtis, išsiaiškinti taisykles, jų laikytis ir suprasti, kad visi klasėje esame tokie patys naujokai ir mūsų kolektyvas dar tik formuojasi.

Tikra istorija „Sėkmingo tėvų susirinkimo receptas“

Po tų dviejų mėnesių sunkaus ir aktyvaus mūsų susipažinimo bei bendradarbiavimo su klase, lapkričio viduryje buvo suplanuotas bendras mūsų klasės vaikų ir jų tėvų susirinkimas. Jame  dalyvavau aš ir į pagalbą pasikviečiau socialinę pedagogę. Ji kai kuriuos dalykus, kurių galbūt auklėtoja nepastebi, pavyzdžiui, pertraukų metu, jau žinojo apie klasę. Šis susirinkimas man buvo didžiulis iššūkis, iki šiol tokio nesu turėjusi. Mes, klasių vadovai, labai domimės visokiomis naujovėmis, dalyvaujame įvairiuose seminaruose, taikome Lions Quest “Draugystės kryžkelės” programą (kurios užsiėmimus naudojame vedant klasės valandėles), tačiau recepto kaip viską padaryti teisingai, kaip išlikti oriu mokytoju, nepadarant konfliktinės situacijos dar aštresne, mes turime ieškoti patys. Tad pasiruošimas užima labai daug laiko. Tačiau šiuo atveju, galiu pasidžiaugti rezultatu bei pasidalinti minėtu sėkmingo tėvų susirinkimo receptu.

Susirinkimas pavyko dar ir dėl to, kad jame dalyvavo 25 iš 28 tėvų su vaikais. Susirinkimo turinys ir klasės mikroklimatas buvo visiems labai svarbus – tai lėmė tokį aktyvų dalyvavimą ir paskatino tėvus ateiti bei spręsti problemas.  Pirmiausia, mes susėdome ratu, kad tėvai jaustųsi ne kaip klasėje, o kaip mokiniai, susėdę vienas prieš kitą. Sėdėjimas įprastai klasėje, galbūt kažkam iš tėvelių sukelia blogus prisiminimus iš mokyklos, atsiranda atstumas nuo mokytojo.

Kai susėdome ratu, išsakėme, kaip mes šiandien jaučiamės, su kokiomis mintimis atėjome, išsiaiškinome kiekvieno lūkesčius, įsivertinome savo savijautą balais nuo 1 iki 10. Prieš susirinkimą ir aš, ir tėvai turėjome tokių pamąstymų, kad tam tikra prasme bijome šio ateinančio susirinkimo dėl aštrių susikaupusių problemų, kad nepradėtume pyktis.

Aptarėme susirinkimo eigą ir pradėjome. Ant molberto buvo pakabintos trumpos ir aiškios aktualiausios, tačiau perfrazuotos situacijos iš klasės gyvenimo, kurias reikėjo suvaidinti. Vaidinimas padeda suvokti, kaip kiekvienas žmogus mato situaciją, atskleidžia kritinį mąstymą, norą lyderiauti, gebėjimą dirbti komandoje. Taip pat galiu pastebėti, kuriose grupėse lyderystę į savo rankas ima tėvai, o kurioje grupėje yra leidžiama situacijai vadovauti vaikams. Tėvus ir vaikus suskirsčiau į 8 komandas, kuriose nebuvo šeimyninių ryšių, visi nariai buvo parinkti atsitiktinai. Iš pradžių, pateikus užduotį suvaidinti gautą situaciją, tėvai nesuprato, kad šios situacijos yra paimtos iš realios mūsų klasės kasdienybės, tačiau vėliau jiems tapo aišku. Pavyzdžiui, mokytojas pasiruošęs pamokai, suplanavęs užduotis, skatinančias mąstymą, kalbėjimą, pristato pamokos temą, paleidžia filmo ištrauką, nori pradėti diskusiją, tačiau pradėjus vesti pamoką pastebi, kad dalis mokinių nesiklauso, yra nesusikaupę, kalbasi vieni su kitais ir nereaguoja į mokytojo žodines pastabas. Situacijas pavyko suvaidinti šauniai, visi komandų nariai išreiškė save, parodė, kaip vaikai elgiasi pamokoje ir patiems vaikams leido patriukšmauti. Tėvai vaidino griežtus mokytojus, nesusitvarkančius su vaikais, įvairias situacijas rūbinėse. Situacijos atrodė tikrai labai gražiai ir kūrybingai. Tad ir kolegoms galiu patarti nebijoti leisti vaidinimuose sudalyvauti ir tėvams. Šiuo atveju, tėvai tikrai nesigėdijo, gerai jautėsi, tam tikra prasme užsiėmimą pavertė pusiau žaidimu.  Po to visi rinkomės prie molberto, konkrečios situacijos, prie kurios buvo užduoti klausimai: “Ką daryti? Kokios priežastys tai nulemia? Kokių turite patarimų, kaip galima išspręsti šią situaciją? Kaip padėti Romui? (sugalvotas berniuko vardas). Klasėje turime mokinį, kuris turi elgesio problemų, turi gerti vaistukus. Jis pirmiausia padaro, o tik paskui pagalvoja. Tad buvau pateikusi perfrazuotą situaciją apie berniuką vardu Romas, kuris negali vaikščioti ir norėdamas sulaukti dėmesio elgiasi netinkamai, atsikalbinėja, įžūliai bendrauja, stumdosi. Šią situaciją komandos taip pat suvaidino puikiai.

Suvaidinę visas situacijas perėjome prie problemų sprendimo ir tų situacijų analizavimo. Grupėse turėjome po 5 minutes pasitarimams. Per tą laiką komandos lapuose aprašė savo situaciją, nurodė, kaip ją spręstų, kokius patarimus duotų. Vėliau prie molberto, vieni po kitų, pristatinėjo savo lapuose užrašytus pastebėjimus bei turėjo galimybę pakomentuoti, papildyti kitų grupių situacijų sprendimo būdus, juos apibraukiant ar paryškinant molbertuose. Tai užtruko gana ilgai ir buvo galima pastebėti, kur aktyviau dalyvauja tėvai, o kur yra įtraukiami ir vaikai. Aš, savo ruožtu, koordinavau situaciją, kai kuriais atvejais turėjau paskatinti vaikus kartu spręsti problemas. Juk jie yra pilnaverčiai ir pilnateisiai tų problemų sprendimo dalyviai ir tik jų kritinio mąstymo bei situacijos suvokimo dėka, jie išmoks analizuoti ir įvertinti gyvenimiškas situacijas. Būtent toks analizavimas ir padėjo vaikams suvokti priežastis ir pasekmes tų blogybių, kurios jiems atrodė natūralios. Ši klasė apskritai yra labai triukšminga ir iš šono jie savęs nemato, jiems atrodo, kad taip turi būti. Šio situacijų vaidinimo dėka grupės susipažino su kitų grupių situacijomis, dalino patarimus, o grįžus į savo grupeles vyko bendras aptarimas, buvo pateikti realūs pasiūlymai ir rekomendacijos apie tai, ką reikėtų daryti, jog šios situacijos nesikartotų. Pasiūlymų buvo įvairių, tačiau klasėje mes vengiame bausmių, siekiame skatinti teigiamus dalykus, rodyti vaikams pavyzdį bei lavinti teigiamu žingsniu į priekį. Įvykus apsitarimui visi nubalsavome, kad kiekvienoje situacijoje mes elgsimės taip, kaip nutarėme ir iš to susikūrėme taisykles. Visos tos taisyklės dar ir dabar kabo kabinete ant sienos su tomis pačiomis situacijomis, su tais pačiais sprendimais, pasiūlymais ir išgrynintomis tiesomis, tinkančiomis būtent mūsų klasei. Tų taisyklių laikomės ir šiandien. Esu dėkinga ir vaikams, ir tėveliams, nes jų padedami radome sprendimus dėl kurių probleminės situacijos daugiau nesikartoja. Žinoma, aktyviems vaikams tenka taisykles priminti dažniau, bet pastebėjau, kad pasikeitė jų požiūris, jie suprato, kad jie rūpi ne tik klasės vadovui, bet ir tėveliams. Iššūkis buvo ir tai, kaip pateikti taisykles, kad jos veiktų ir kaip jas paversti apčiuopiamu dalyku. Tad po susirinkimo pagalvojau apie gero elgesio skatinimo priemonę – knygutes su emociukais. Po susirinkimo susikviečiau visus klasei dėstančius mokytojus, apibūdinau visas situacijas, susirinkimo eigą ir paprašiau, kad visi mokytojai laikytųsi bendrų taisyklių. Išdalinau lipdukus ir sutarėme, kad lipdukai bus dalinami už teigiamus dalykus – iniciatyvumą, pagalbą draugui, bendruomeniškumą. Vaikai be galo džiaugėsi gavę pirmuosius lipdukus. Taigi, galiu drąsiai teigti, jog susirinkimas pavyko.

Kaip paruošti vaiką problemos sprendimui?

Jų pačių problemų sprendimu, analizavimu ugdome kritinį mąstymą. Vaikai turi gebėti spręsti problemas, pradedant nuo savęs bei gebėti viską apmąstyti ir duoti patarimus, kaip geriau elgtis, kada atsiriboti, kada nereaguoti, ar priešingai – kada atkreipti dėmesį. Taip pat vaikai turi mokytis patys suvokti situacijos problematiškumą. Turime jiems leisti paanalizuoti problemą ir padėti jiems rasti sprendimą, leisti pasirinkti, tačiau palydėti juos tiesesniu keliu, patarti, išmokyti bendradarbiauti. Vaikus reikia įtraukti kaip svarbius dalyvius, kad jie gebėtų bendradarbiauti, analizuoti, kūrybiškai mąstyti, rasti sprendimą, pateikti pasiūlymus. Tokiu pačiu principu vyksta ir mūsų susirinkimai.

Kartais problemoms spręsti naudojame rato metodą. Tarkime, lauke susimušė vaikai. Konflikte dalyvavo ir mano klasės mokinai. Tokiu atveju, pasikviečiu kitų konflikto dalyvių klasės auklėtoją, susėdame ratu ir analizuojame. Išklausome visus po vieną, kiekvienam leidžiame pasisakyti savo nuomonę apie tai, kas įvyko, atsakant į klausimus: “Kodėl tai įvyko? Kodėl tu taip pasielgei? Kaip jaustumeisi, jeigu taip būtų pasielgę su tavimi?” Išanalizavus situaciją vaikų nebaudžiame, bet už netinkamą elgesį duodame vaikams atlikti kokią nors kūrybinę užduotį ar apklausą. Atliekant užduotį vaikai turi išanalizuoti esamą situaciją, pateikti problemos sprendimą ir pasiūlymą prevencijai.

Kristina Vileišienė, Raseinių Šaltinio progimnazija

Daugiau skaitykite Klasės vadovo gide 2 “Klasė be kampų“

Visos naujienos

Turite klausimų? Susisiekite


Neteisingas el. pašto adresas!
Laukelis yra privalomas!

Laukelis yra privalomas!


Success

Ačiū už žinutę!

Jūsų užklausa išsiųsta. Pasistengsime į ją atsakyti kaip įmanoma greičiau.

Adresas

K. Kalinausko g. 9A,
Vilnius, Lietuva

Naujienų prenumerata

Blogas el. pašto adresas!

Prenumerata užsakyta!