Apie gebėjimą ieškoti pagalbos, ją rasti ir priimti - edukatoriai.lt

Apie gebėjimą ieškoti pagalbos, ją rasti ir priimti

Yra šalių, kur vis garsiau imama kalbėti, kad įmonėse ir įstaigose būtina turėti ne tik žmogų, gebantį suteikti pirmąją medicininę pagalbą, bet ir psichinės sveikatos specialistą, pasirengusį teikti specifinę emocinę paramą, kurios prireikia kur kas dažniau. Pasirodo, vis daugiau žmonių kenčia nuo emocinio nuovargio, negebėjimo tvarkytis su stresu ir pan. Psichologinės sveikatos svarba nebekvescionuojama, kaip ir gerų emocinių santykių reikšmė. Akivaizdu, kad tokios pagalbos reikia ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Tad mūsų žvilgsniai krypsta į mokyklą, ar ji pasiruošusi ne tik ugdyti, bet ir tapti vaiko gerovės puoselėtoja, ar pasirengusi atpažinti emocinės paramos stokojantį vaiką ir jam padėti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su VšĮ „Vaikų linija” psichologe ir savanorių mokytoja Jurgita Smilte Jasiulione.

Kuo gyvena vaikai?

Pirmiausia, kyla klausimas, kokios situacijos vaikams bei paaugliams dažniausiai kelia nerimą ir skatina ieškoti pagalbos, kada jie tikisi paramos iš suaugusiųjų? Remdamasi ilgamete „Vaikų linijos” specialistų patirtimi J. S. Jasiulionė pamini penkias svarbiausias ir opiausias problemas, slegiančias vaikų pečius. Pirmojoje ir antrojoje vietose labai ryškiai dominuoja santykių problemos: santykiai su bendraamžiais ir santykiai su tėvais. Kasdienybėje vaikams kyla daugybė klausimų, susijusių su besikeičiančiais santykiais ir jie nežino, kaip į tai reaguoti. Santykiuose su tėvais taip pat labai daug dinamikos, bėgant metams jie keičiasi, vaikams kuo toliau, tuo labiau norisi lygiavertiškesnio bendravimo, daugiau laisvės, pasitikėjimo. Ir kai trokštamo ryšio nėra, kai vaikai jaučiasi negirdimi, nesuprasti, kai neturi palaikymo, paramos ir supratimo, jie ieško to santykio kitur.

Kur dingo drąsa prašyti pagalbos?

Pašnekovė teigia, kad drąsą prašyti pagalbos dažniausiai sugriauname mes, suaugusieji: „Vaikai, ypač pradinukai, ištransliuoja labai daug savo sunkumų, su kuriais susiduria, pavyzdžiui, „su manimi šiandien nekalbėjo draugas”, „iš manęs atėmė pieštuką”, „suplėšė mano sąsiuvinį”. O kaip reaguoja suaugusieji? Jie į tai atsako: „kiek tu gali skųstis dėl tokių smulkmenų?” Tad vaikai laikui bėgant nustoja „skųstis”, nes jiems atrodo, kad jų problemos niekam nerūpi ir jie patys turi spręti savo sunkumus. Jie nebemato suaugusiojo kaip pagalbos šaltinio, su kuriuo galima būtų pasikalbėti.” Tačiau tai, kas mums atrodo smulkmena, vaikams yra gyvenimo kasdienybė, jų sunkumai, kuriuos jiems turime padėti spręsti.

Pasikeitęs elgesys – pagalbos šauksmas

Kai pagalbos kreiptis nedrąsu, itin reikšmingas tampa pastabus aplinkinių žvilgsnis. Labai svarbu, kad kuo daugiau mokytojų, būrelių vadovų ir, žinoma, tėvų turėtų informacijos apie įspėjančius ženklus, padedančius atpažinti mokinius, kuriems reikalinga emocinė parama ir pagalba. „Vaikų linijos” psichologė teigia, kad vaikai apie juos užklupusius sunkumus signalizuoja pasikeitusiu elgesiu. Pokytis elgesyje reiškia pokytį vaiko gyvenime. „Jei komunikabilus ir daug draugų turėjęs moksleivis dabar laiką leidžia vienas, yra atsiribojęs, paniręs į kitą pasaulį – reiškia jo gyvenime kažkas vyksta ir apie tai būtina su juo pakalbėti. Pokalbį inicijuoti gali ir pats mokytojas, o jei jam kyla abejonių, būtina kreiptis į klasės vadovą, mokyklos psichologą ar pagalbos mokiniui specialistą”, –  pavyzdį pateikia pašnekovė. Ji taip pat pataria mokytojams pasinaudoti neutralaus asmens, pavyzdžiui, socialinio pedagogo ar psichologo, įžvalgomis: „Jei tik yra galimybė, kvieskite juos į klasę stebėti pamokos, pasitikrinkite, ar išties vaiko elgesys kelia problemų, o gal tai tik jūsų ir vaiko tarpusavio santykio problema, gal jūs turite kitaip reaguoti į vaiką. Būtent pašalinis specialistas gali į situaciją pažvelgti nesuinteresuotu žvilgsniu ir padėti ją spręsti.”

Priimti pagalbą – nelengva

 Priimti pagalbą turi norėti visos pusės. Psichologė paneigia mitą, kad vaikai ir ypač paaugliai kratosi suaugusiųjų pagalbos. Ji teigia, kad yra nemažai situacijų, kai paauglių motyvacija ieškoti emocinės paramos nesulaukia tėvų palaikymo ir jie lieka vieni su savo jausmais. Taip pat yra ir tokių atvejų, kai suaugę, mokyklos specialistai ir tėvai, sutaria, kad vaikui reikia pagalbos, bet tėvai nesugeba įtikinti vaiko, demonstruojančio savo nuomonę bei nuostatas, nueiti pas psichologą. Ir taip pat yra situacijų, kai norėdami padėti vaikui, patys turime kreiptis pagalbos. „Kai matome, kad vaiko elgesys pasikeitė, kad pasikeitė mūsų santykiai, tai reiškia, kad visų pirma mums, suaugusiems, reikia susigaudyti, kas vyksta, koks mūsų vaidmuo šioje situacijoje, kaip nutiko, kad joje atsidūrėme ir ką galime keisti savo elgesyje bei santykyje su vaiku. Tačiau suaugusieji neretai ima kratytis savo atsakomybės sakydami, „bet juk ne man reikia pagalbos”, „prie ko čia aš…” Būtent tokiose situacijose paaugliai ima demonstruoti dar didesnį pasipriešinimą tai iš aukščiau nuleidžiamai pagalbai”, – reziumuoja J. S. Jasiulionė.

Geriausia prevencija – teigiama emocinė aplinka

Anot psichologės, bendraujant su mokytojais kartais dar jaučiamas nusiteikimas, kad nuo jų mažai kas priklauso, tačiau ji įsitikinusi, kad atmosfera mokykloje labai priklauso nuo ten esančių žmonių. Visiems turi rūpėti bendrystės ir bendradarbiavimo stiprinimas, susipriešinimo tarp mokinių ir mokytojų, mokytojų ir tėvų mažinimas. „Kai mokykloje tvyros teigiama atmosfera, tikėtina greičiau bus apsikeičiama informacija, greičiau sužinoma apie kenčiantį vaiką, ir kilus sunkumams visos bendruomenės pajėgomis vaikui bus lengviau padėti”, – stiprios bendruomenės privalumus vardina pašnekovė.

 

Straipsnio autorius – Lietuvos vaikų ir jaunimo centras

Visą straipsnį galite skaityti čia: https://lvjc.lt/projektas/apie-gebejima-ieskoti-pagalbos-ja-rasti-ir-priimti/

Visos naujienos

Turite klausimų? Susisiekite


Neteisingas el. pašto adresas!
Laukelis yra privalomas!

Laukelis yra privalomas!


Success

Ačiū už žinutę!

Jūsų užklausa išsiųsta. Pasistengsime į ją atsakyti kaip įmanoma greičiau.

Adresas

A. Vivulskio g. 7,
Vilnius, Lietuva

Naujienų prenumerata

Blogas el. pašto adresas!

Prenumerata užsakyta!