Vikano svorio metimo giesmės

Silpnai viskas atliekama, kitaip ir sunku. Jam tokie dalykai ir visai buvo neįtikėtini stebuklai. Yra net keli puslapiai J. Višinskiui 08 02 : Kas link kritikos Žemaitės paveikslų, bais gerai, kad nepaėmė spausdinti, nes nėra žinios, kaip dar su jais išeis. Tuo tarpu trečiasis pašlemėkas, išsižiojęs ir baugiai sustingęs tik nebyliai skeryčiojosi

Povilas Višinskis, matyt, gavęs šį laišką, atsako J. Biliūnui, ragindamas savo įspūdžius Alpėse aprašinėti spaudai.

M. Lukšienė PRIE TAUTOS KULTŪROS PAMATŲ

To atsakymo mes neturime išlikusio, nes visi laiškai, rašyti J. Biliūnui, žuvo — m. Bet, žinodami gerai P. Višinskio amžiną rūpestį rankioti savo aplinkoje kiekvieną talentą, galime spė- ti, kad savo atsakyme jis džiaugėsi tų kalnų aprašymu, kėlė jau ilstančiam nuo ligos draugui kūrybinę nuotaiką. Susirašinėta skubotai, vadinas, abiejų draugų norėta kuo skubiausiai pasidalinti įspūdžiais: vienas savo gamtos išgyvenimais, antrasis draugo sugebėjimu šį tą sukurti.

Tas artimas kontaktas matyti iš laiškų datų — J. Biliūnas pasiuntė laišką lapkričio 20 dieną iš Šveicarijos į Vilnių, o jau gruodžio 10 dieną jis siuntė tą, lyg ir abiejų kurtą, kūrinį spausdinti.

Mylimas Povilai! Vakar gavau Tavo laišką.

A. S. Donatas-Dausose Musu Dar Palauks. Siaures Pasatas PDF

Prie to ano laiško gerai nebegalėjau atminti, — per tai gal ką nors ir praleidžiau. Ga- vęs paimk ir sulygink abu dalyku; jeigu anam laiške būtų koks nors išsitarimas gražesnis, tai tiesiog įdėk į šitą, pataikęs vietą. Jeigu rasi ką nereikalinga, tai gali ir išmesti, tik per daug vis tik nekarpyk. Kadangis tas laiškas buvo tau ra- šytas, tai tavo vardą ir šitam padėjau: jeigu matysi, kad tai sentimentališka, tai — 41 — gali išbraukti.

Po laišku, jeigu rasi reikalingu, gali ir pavardę mano padėti, o jei ne — tai lai vienas vardas palieka. Kaip buvo prašęs J. Biliūnas, P. Višinskis įdėjo šį kūrinėlį su dedikacija draugui Povilui, gale palikęs vieną tik vardą Jonas. Rankraštis šio kūrinio tėra vienas, perrašytas žmonos ranka, rengiant ap- sakymėlių rinkinį. Pagal šį rankraštį su mažais kalbos pataisymais pateikiamas ir šio leidinio tekstas.

Yra dar likęs juodraštis, ku­riame mėgino pats J. Biliūnas versti šį vikano svorio metimo giesmės į lenkų kalbą, bet ne­baigė. Parašytas šis kūrinėlis Ciuriche m.

Perrašinėtas ne paties J. Biliūno, o žmonos ranka. Didelių teksto skirtumų tarp abiejų rankraščių nėra, antrosios redakcijos kalba labiau išlyginta, geresnė urėdas pakeista prievaizda, tebesimato — tebe- matyti, triūbelė — vamzdelis ir žymu tendencija į rytietybes: visur prielinksnis į pakeistas int.

Čia taip pat visur vartojama dviskaita, pirmojoje redakcijoje ne visai nuosekliai išlaikyta. Pažymėtinos šios pakaitos: sakinys Pažinęs mudu, sulingavo galva ir pa- sisuko int mudu, pirmojoje redakcijoje buvęs: Pažinęs mudu nulingavo galva ir pasisuko mūsų šalin. Sakinys: — Nejaugi tamsta matei? Paskutinėje kūrinėlio pastraipoje po sakinio Oras vėso nebuvo įterpta Metas buvo namo, o apsakymėlio galas gerokai pakeistas; pirmoji redakcija: Oras vėso.

Nenoro- mis išlindom visi trys iš po pušies, kur taip ramu buvo gulėti. Atsisveikinę su Simanu, mudu su broliu pasukėm namo. Ilgai dar mačiau atsigręždamas tai — 42 — stovinčią, tai einančią ežia senelio stovylą: ant galo ji pasisukė už raistelio ir prapuolė Parašytas kūrinėlis 01 25 Ciuriche. Tai antras iš eilės alpinistinis vaizdelis. Rankraščiai yra išlikę du: pirmasis yra mė- lynajame sąsiuvinyje, matyt, dar pirmieji apmatai, rašytas rašalu; pati pradžia, iš taisymų ir braukymų sprendžiant, ėjosi sunkiau, o toliau visai nedaug kur tesustota ir tekliūta.

Biliūno raštų leidinyje imta vikano svorio metimo giesmės iš pirmojo rankraščio, o antrasis rankraštis šiek tiek ski- riasi. Pataisos darytos daugiausia žodyninės: sakinys Bet veikiai atsigavo Sakinys Nuvargęs pagriuvo ent žemės pirmajam rankraštyje: Nuvargęs parkrito ant žemės. Sakinys Betupėda- mas po medžiu, įžiūrėjo, kad tai buvo didelė žemai palinkusiomis šakomis eglė pirmajam rankraštyje: Betupėdamas po medžiu, įžiūrėjo, kad tai buvo didelė žemai nuleistomis šakomis eglė.

Sakinį praleidus, pirmajam rankraštyje buvo pavartotas kilmininko linksnis vietoje galutinės redakcijos galininko: Atsikėlęs nusitvėrė vienos šakos, paskui kitos Sakinys Jautės kiek gerėliau, net nusišypso iš savo patalo: tarsi rengėsi čionai nakvoti pirmajam rankrašty yra trumpesnis, neturi antrosios dalies po dvitaškio.

Taip pat trumpesnis sakinys: Jį pradeda imti miegas, akys merkias — pirmajam rankrašty: Jį pradeda imti miegas.

Kai kurios tarminės lytys, būdingos J. Biliūnui paskutiniuose jo kūriniuose, dar čia nedaug tepasireiškia; įvedama jau int, bet nuosekliai neišlaikoma. Biliūnas svorio metimas hflc patenkintas vertimu. Laiške 09 05 J. Spausdinti J. Mintis parašyti savo kūdikystės atsiminimus kilo J.

Biliūnui jau m. Jaučiu, kad galėčiau atlikti, bet tinginys prakeiktas gadina ūpą.

Leipcige J. Biliūnas jau pradėjo sirgti džiova, o labai sunki materialinė bū- klė dar labiau atsiliepė bendrai savijautai. Vis vikano svorio metimo giesmės jis Leipcige dar nebuvo pradėjęs rašyti, ir nuvažiavęs į Ciurichą, lygiai po metų, jis rašo vėl P.

Višinskiui 11 20 : Su poezija gi šią gadynę sunku užsdirbti. Jau sąsiuvas net nusipirkau vakar. Jeigu ką parašysiu, tai jau vietoj laiškų siuntinėsiu, — galė- si nors panelėms duoti pasiskaityti arba vaikams. Teisybė, savo atsiminimus kiek bijau ir aprašinėti: da išjuoks kritikai mano jausmus, nes nelabai jau savo spėkom bepasitikiu.

Fiziškai jaučiuos geriau.

Viena markė — apie 16 pilnaverčių šilingų — karvės kaina apie šilingus. Na, viskas aišku: už varioką, tai yra, pfenigą - bokalą alaus gali kokioj užmiesčio knaipėje gauti, o čia - penkios markės už kažkokius tai penkiolika varstų. Trevės upe kilti aukštyn gal ir sunku, bet, akivaizdžiai ne už tokius pinigus Visi kaimo vyrai, čia, už irklų Žvejybos atsisakėm

Dviem mėnesiams praslinkus, jau turime pirmų žinių apie šį kūrinį: J. Bi- liūnas rašo 02 02 tam pačiam P. Svajoju ligi vas. Bet jeigu ir parašysiu, tai turėsiu dar namo parvažiavęs ir būdamas tėviškėje pataisyti ar papildyti, taigi gali anksčiau būti priruošta rudeniop tiktai.

Ar jis siuntė, galima abejoti, būtų gal P. Višinskis išreikalavęs spaudai, paraginęs baigti, kaip jis mokėjo padaryti su ne vienu mūsų rašytoju, o mes ir teturime, atrodo, tiktai minimąją pradžią.

Buvo suplanuotas nemažas veikalas. Išlikusiajame sąsiuvinyje, kurį mini J. Biliūnas laiške P. Višinskiui, pirmajame puslapyje sunumeruotos 36 temos ir dar atskirai prirašyta 9. Tai turėjo būti pla- ti vaikystės išgyvenimų istorija, sudaryta iš atskirų baigtų apsakymėlių. Temos surašytos šitokios: 1.

Kaip su Katino Jurgiu lyną pagavom. Šuva Razbonas. Kiaulė Dagloja — kaip man galvą pramušė. Motynos mirtis. Kaip kuone invirtau su arkliu upėn — važiuodamas iš Liasapolio. Istorija su gilelėmis — kaip nuo Ragaišienės kvartūką pasiskolinau.

Tėvo mirtis jo palaiminimas ir ką radau ant kalėdų parvažiavęs. Kaip ganant žąsis svetimas bulbes nežinodami kasėme su Šlyžio Vincu.

Kaip kuone numiriau nuo garų sesuo Uliutė išgelbėjo. Kaip pirmą kartą pakliuvau vienmarškinis ir be diržo ant vakaruškų, kur pažinau savo brolio sužieduotinę ir kt. Kaip Cecilijai akmeniu žandą pramušiau. Srovės, srovės!.

Kaip nuo balkio ant šieno šokdamas pas dėdę baisiai susikrėčiau ir ropomis namo parėjau.

Sunku suprasti, nuo ko pradėti, kai esi naujas. Užburti gali būti taip sunku ar taip lengva, kaip tu nori. Tai gali būti sudėtinga ar paprasta, psichinė ar emocinė arba abu. Tai taip pat gali būti dvasinė ar fizinė, įtraukti keletą ingredientų arba tiek, kiek jums gali patikti.

Kaip piemuo Juozapiukas man ripka akį išmušė. Brolano kunigo laiškas, naujas mokytojas ir pirmieji įspūdžiai.

Kaip pagreitinti svorio kritimą?

Kaip buvau nubaustas už svetimą taboką brolano Kazioko. Kaip žąsis ganydamas su mergaitėmis susimušiau. Kaip su sesele ėjau riešutauti. Kaip su motyna ėjau Atarietienon baravikautų. Kaip grybų paųžuolių kartą labai daug radau prie linamarkai. Kaip man vežė birmavotų Kupiškin ir Kurkliuos. Kaip Variuje kilbukus ir pleines gaudydavau. Kaip pamigdoliškėj man varškio puodynėlį išvalgė, kaip meldžiaus.

Brolio vestuvės.

Povilas Višinskis, matyt, gavęs šį laišką, atsako J.

Krikšto tėvas kaip kalendavojo. Žaislai malūnai iš smėlio, duobių kasimas etc. Pypkoriai kaip lapus ir samanas rūkėva.