Everett svorio netekimas avondale pa

Netrukus atvyko į Niu Heiveną susipažinti su bendramoks­ liais, kaip ir visi pirmakursiai buvo paskirta į vieną studijų grupių. Anksčiau jūrų pėstininkų rengimo programoje daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kad padykę paaugliai virstų discipli­ nuotais kariais. Iš pradžių niekas jo nesuprato, todėl jis iš visų plaučių ėmė skanduoti dainą, kurios jie mokėsi marširuodami. Grįžus į Luizianą Robertas lyg ir pasitaisė. Žinome, kokie sprendimai yra svarbiausi ir padeda siekti sėkmės; kaip nusistatyti tikslus, P ro lo ga s I 15 padedančius įgyvendinti drąsias svajones; kaip kitu kampu pa­ žvelgti į situaciją ir pamatyti ne problemas, o slypinčias galimybes; kaip atverti savo protą naujiems kūrybiškiems ryšiams ir kaip grei­ čiau mokytis pristabdant žaibiškai užliejantį informacijos srautą. Dalyvių gebė­ jimai nebus tikrinamu.

Free shipping and returns on Komarov Embellished Tiered Chiffon Dress at Delicately textured chiffon shapes the opulently embellished bodice and whimsically tiered skirt of a V neck fit and flare dress finished with gleaming charmeuse trim and gossamer sleeves. Limited Time Sale Easy Return. Wear what will make you look best. For those travelers who plan to visit religious sites such as churches, mosques, and the Western Wall, it is advisable to avoid short skirts, short shorts, and sleeveless shirts.

The overlay is highly realistic and resembles a beautiful real life skin tone of a fashion model! Everyday Shaping Panties Thong. Cheap plus size tie dye shirt starting from with excellent quality and fast delivery. Bodycon dress what does it mean movie TonawandaPlus size one shoulder tops are covered in prints. Cheap womens off the shoulder tops at everyday low prices.

You can start with visual learning, which means that you learn by using pictures and other, K. New collection of slim fit shirts for men by famous British shirtmaker Extended choice of hand finished luxurious shirts. Out of starscoupon applied at checkout Save with coupon some sizes. Ši knyga - mano tyrinėjimų, kas yra našumas, ir pastangų suprasti, kodėl vieni žmonės ir įmonės yra daug našesni už kitus, rezultatas.

Per ketverius metus, kurie prabėgo po mūsų susitikimo su A. Gawande, nemažai bendravau su neurologais, verslininkais, politikais, psichologais ir kitais našumo ekspertais.

Kalbėjausi su FTB agen­ tais, kuriems pavyko rasti pagrobtą žmogų pasitelkus lanksčiojo valdymo metodus ir kultūrą - jie buvo sukurti remiantis darbo patirtimi senoje automobilių gamykloje Frimonte, Kalifornijoje. Klaidžiojau Sinsinačio valstybinių mokyklų koridoriais ir ma­ čiau, kaip vienas mokymo kokybės gerinimo projektas pakeitė mokinių gyvenimą, nors jį įdiegus perimti informaciją tapo ne lengviau, o sunkiau. Bendravau su įvairiais žmonėmis - pokerio lošėjais, lėktuvų pilotais, generolais, direktoriais, kognityvinio mokslo specialis­ tais - ir pamažu galvoje ėmė formuotis kelios svarbios įžvalgos.

Pa­ stebėjau, kad mano pašnekovai dažnai kartoja tas pačias sąvokas. Ilgainiui įsitikinau, kad daugelio žmonių ir įmonių sėkmė susijusi su keliomis pagrindinėmis įžvalgomis. Taigi šioje knygoje nagrinėju aštuonias idėjas, kurios, regis, turi lemiamą poverkį didinant everett svorio netekimas avondale pa. Pavyzdžiui, viename sky­ riuje analizuoju, kaip kontrolės pojūtis gali padidinti motyvaciją ir kaip į kariuomenę patekę tikslo neturintys paaugliai tampa jūrų pėstininkais - jie išmokomi priimti sprendimus, kurie skatina veikti.

Kitame skyriuje aiškinu, kodėl mintiniai modeliai gali pa­ dėti nesiblaškyti ir kaip viena pilotų grupė kūrė įvairias istorijas, padėjusias užkirsti kelią lėktuvo katastrofai ir žmonių žūčiai.

Charles - Duhigg. .Geriau - edukatoriai.ltviauLT | PDF

Knygoje parodoma, kaip reikėtų nusistatyti tikslus atsižvel­ giant ir į didžiuosius planus, ir į ne tokius reikšmingus uždavi­ nius, ir pasakojama, kaip aukščiausi Izraelio pareigūnai pasirinko netinkamas nuostatas, ir šios ilgainiui sukėlė Jom Kipuro karą.

Taip pat aiškinama, kaip svarbu priimant sprendimus ateitį ver­ tinti kaip įvairias galimybes, o ne iš paskutiniųjų įsikibus laikytis to, kas, jūsų manymu, nutiks. Papasakosiu, kaip moteris naudoda­ masi tokia technika laimėjo nacionalinį pokerio čempionatą. Be to, knygoje aprašoma, kaip kelios Silicio slėnio įmonės nepaprastai išsiplėtė, kai sukūrė vadinamąją įsipareigojimo kultūrą, kai svar­ biausia yra darbuotojai, net jei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tampa sunku. Šių astuonių idėjų visuma sudaro veiksmingą pamatinį prin­ cipą: būti našiam - nereiškia dirbti daugiau arba gausiau prakai­ tuoti.

Ilgesnės valandos prie darbo stalo ar kokia kita auka niekaip nesusijusios su našumu. Našumas - tai tinkamu būdu priimami tinkami sprendimai; pasirinkimas, kaip save vertinti ir formuluoti kasdienius spren­ dimus; ką sakyti pačiam sau ir kaip nenusitverti lengvų tikslų; tai bendrumo pojūtis, kurį sukuriame komandoje; kūrybiškumą ska­ tinanti kultūra, kurią mes, kaip lyderiai, suformuojame, - visa tai skiria tiesiog užsiėmusį asmenį ar įmonę nuo tikrai našaus.

Šiuolaikiniame pasaulyje galime kada panorėję susisiekti su bendradarbiais, peržiūrėti svarbius dokumentus everett svorio netekimas avondale pa, per porą sekundžių rasti rūpimą faktą, per dvidešimt keturias valandas prie namų durų sulaukti pristatant kone kiekvieną prekę. Produktus įmonės gamina Kalifornijoje, užsakymus iš klientų priima Barselo­ noje, elektroniniu paštu siunčia planus į Šendženą ir stebi krovinio pristatymą iš bet kurios pasaulio vietos.

Tėvai gali automatiškai suderinti šeimos narių dienotvarkes, gulėdami lovoje internetu ap­ mokėti sąskaitas ir per minutę išsiaiškinti, kur yra vaiko telefonas. Išgyvename ekonominę ir socialinę revoliuciją, kuri daugeliu po­ žiūriu nė kiek nenusileidžia ankstesnėms agrarinėms ir pramonės revoliucijoms. Visos komunikacijos ir technologijų naujovės kuriamos sie­ kiant palengvinti gyvenimą.

Tačiau kartais atrodo, kad jos dar la­ biau mus apkrauna darbais ir sukelia įtampą. Iš dalies dėl to kaltas netinkamas mūsų požiūris. Stebeilijame į našumo įrankius: prietaisus, programėles ar sudėtingas rinkmenų sistemas, skirtas sudaryti įvairius darbų sąrašus, ir nematome, ko technologijos gali mus išmokyti. Vis dėlto yra valyti norint numesti svorio namuose, kuriems pavyksta puikiai tvarkytis šiame nuolat kintančiame pasaulyje.

Ir yra everett svorio netekimas avondale pa, mokančių nau­ dotis greitais pokyčiais. Jau žinome, kas yra našumas. Žinome, kokie sprendimai yra svarbiausi ir padeda siekti sėkmės; kaip nusistatyti tikslus, P ro lo ga s I 15 padedančius įgyvendinti drąsias svajones; kaip kitu kampu pa­ žvelgti į situaciją ir pamatyti ne problemas, o slypinčias galimybes; kaip atverti savo protą naujiems kūrybiškiems ryšiams ir kaip grei­ čiau mokytis pristabdant žaibiškai užliejantį informacijos srautą.

Ši knyga apie tai, kaip suprasti, kokie sprendimai iš tiesų padi­ dina našumą. Tai vadovas, padėsiantis orientuotis gyvenimą pakei­ tusio mokslo, technikos ir galimybių pasaulyje.

Yra žmonių, kurie žino, kaip pasiekti tikslų dedant mažiau pastangų. Yra įmonių, ku­ rios sukūrė nuostabių produktų su mažesnėmis sąnaudomis, ir yra lyderių, kurie keičia aplinkinius žmones. Ši knyga apie tai, kaip kiekviename žingsnyje tapti gudres­ niam, greitesniam ir geresniam. Suplanuota kelionė po Pietų Ameriką tu­ rėjo trukti dvidešimt devynias dienas.

Pora tikėjosi pamatyti inkų šventyklų griuvėsius, laivu paplaukioti po Titikakos ežerą, aplan­ kyti vieną kitą amatų turgelį ir stebėti paukščius. Su draugais Robertas net pajuokaudavo, kad toks atsipalai­ davimas jam neišeis į naudą. Mintyse vyras jau skaičiavo, kiek atsieis telefono skambučiai duodant nurodymus sekretorei.

Per pastaruosius penkiasdešimt metų Robertas Philippeas iš nedi­ delės degalinės kaimiškoje Luizianoje sukūrė automobilių dalių imperiją, pats virto Bajeso apylinkių magnatu.

Savo tikslų vyras pasiekė sunkiai triūsdamas, be to, jam nestigo charizmos ir apsu­ krumo. Be everett svorio netekimas avondale pa dalių verslo, R. Į septintą dešimtį įkopusį Robertą žmona įtikino leistis į mėnesio kelionę po užsienio šalis, nors jis ir įtarė, kad ten bus nelengva rasti tele­ vizorių, kad galėtų pažiūrėti mėgstamos futbolo komandos rung­ tynes.

Robertas nepraleisdavo progos pasigirti, kad visoje Meksikos įlankos pakrantėje nerasi keliuko ar tako, kuriuo jis nebūtų važiavęs verslo reikalais. Kai kitą rytą svečiams nuo pagirių plyšdavo galva, Robertas juos įtikindavo pasirašyti milijonines sutartis. Jis visada įspėdavo barmeną į jo stiklinę vietoj svaigalų pilti tik ga­ zuotą vandenį - jau daug metų Robertas negėrė nė lašo. Be to, kadaise jis ėjo Luizianos didmenininkų asociacijos ir Greiter Baton Ružo uosto komisijos pirmininko pareigas.

Robertas ir Viola labai laukė kelionės po Pietų Ameriką. Ta­ čiau jai įpusėjus, tik išlipęs iš lėktuvo La Pase, Robertas pradėjo elgtis keistai - vyras svirduliavo po oro uostą, jam net teko prisėsti prie bagažo juostos, kad atgautų kvapą. Kai būrelis vaikigalių ėmė kaulyti monetų, Robertas sviedė pinigus jiems po kojų ir pratrūko kvatoti.

Pakeliui į viešbutį autobuse Robertas garsiai ir padrikai pasakojo apie matytas šalis ir apie tenykščių moterų patrauklumą. Gal jis taip elgėsi paveiktas aukščio. La Pasas yra vienas iš aukš­ čiausiai įsikūrusių miestų pasaulyje - daugiau negu 3 metrų aukštyje virš jūros lygio. Išsikrovus daiktus Viola pasiūlė vyrui numigti. Robertas at­ rėžė, kad tai neįdomu. Jis norėjo kur nors eiti. Netrukus jau žy­ giavo po miestą, pakeliui vis nusipirkdamas kokį niekutį ir kaskart pratrukdamas pykčiu, jei vietiniai nesuprasdavo anglų kalbos.

Ga­ liausiai vyras sutiko grįžti į viešbutį ir prigulti, bet miegojo nera­ miai - kelis kartus buvo pabudęs ir kėlėsi vemti. Rytą Robertas pasiskundė, kad jam silpna, bet Violai pasiūlius pailsėti supyko. Trečią dieną La Pase jis praleido lovoje, ketvirtą Viola nusprendė, kad jai gana ir jiems teks sutrumpinti atostogas.

Grįžus į Luizianą Robertas lyg ir pasitaisė. Jis neblogai orienta­ vosi aplinkoje ir liovėsi paistęs nesąmones. Tačiau žmona ir vaikai vis tiek nerimavo. Robertas buvo apatiškas ir beveik niekur nėjo iš namų. Viola manė, kad po atostogų vyras iš karto nuskubės į biurą, bet per keturias namie praleistas dienas jis vos kartelį paskambino sekretorei. Viola priminė vyrui, jog artėja elnių medžioklės sezonas ir reikia pasirūpinti leidimu, bet Robertas atšovė šiais metais me­ džioti neketinantis.

Ji paskambino gydytojui. Netrukus pora nuva­ žiavo į Ochsnerio kliniką Naujajame Orleane1. Neurologijos skyriaus vadovas dr. Richardas Strubas atliko daugybę įvairių tyrimų. Visi gyvybiniai rodikliai buvo normalūs. Kraujo tyrimai geri. Jokių infekcijos, diabeto, infarkto ar insulto požymių.

Robertas suprato, kas rašoma tos dienos laikraščiuose, ir aiškiai prisiminė vaikystę. Jis atpasakojo duotą perskaityti trumpą literatūros kūrinį. Pagal atnaujintą Wechslerio suaugusiųjų inte­ lekto skalę jo intelekto koeficientas buvo normalus. Robertas išdėstė, kaip buvo įkurta jo įmonė, ir prisiminė ke­ lias neseniai pasirašytas sutartis. Strubas neaptiko jokių kitų ligos ar traumos požymių.

• サイエンズスクール事務局 | 予科課程 レポート３
• Это было проявление философии, настолько отличающейся от взглядов, принятых в Диаспаре, что Олвин никак не мог ее усвоить.
• Так думает весь твой народ.

Gydytojas pasiūlė Violai kelias savaites palūkėti ir pažiūrėti, ar Roberto būklė pagerės. Tačiau niekas nepasikeitė ir po mėnesio. Robertas nebesusitikdavo su se­ nais draugais. Anksčiau žiūrėti su Robertu televizorių buvo kančia, nes jis nuolat spaudydavo pulto mygtukus vis perjun- ginėdamas kanalus ir ieškodamas įdomesnės programos. Dabar jis tiesiog spoksodavo į ekraną abejingas tam, kas ten vyksta.

Galiau­ siai Viola įtikino vyrą nuvykti į biurą, bet sekretorė pasakė, kad jis kelias valandas bukai dėbso į tuštumą. Robertas papasakojo, kaip žiūrėjo televizorių. Tada nutilo ir įsistebeilijo į sieną. Strubas skyrė pacientui krūvą įvairių vaistų nuo hormonų disbalanso ir dėmesio sutrikimo, bet niekas negelbėjo.

Nuo depre­ sijos kenčiantys žmonės įprastai jaučiasi labai nelaimingi ir teigia, kad juos užplūdo neviltis. Tačiau šis pacientas tvirtino esąs paten­ kintas gyvenimu. Jis pripažino, jog asmenybės pokyčiai atrodo keisti, bet jo nejaudina. Strubas skyrė pacientui atlikti magnetinio rezonanso tomo­ grafiją MRT ir gavo Roberto kaukolės vidaus nuotraukas. Kau­ kolės gilumoje, netoli galvos centro, gydytojas pastebėjo nedidelį šešėlį, rodantį, kad dėl trukusios kraujagyslės smegenų dalyje, kuri vadinama dryžuotuoju kūnu, susikaupė šiek tiek kraujo.

Kartais tokios traumos gali pažeisti smegenis ir sukelti nuotaikų svyravimą. Tačiau, be apatijos, daugiau nebuvo beveik jokių požymių, patvir­ tinančių paciento neurologinį sutrikimą. Po metų R. Strubas paskelbė straipsnį Archives o f Neurology1. Jis žino, ką reikia daryti, tačiau vis atidėlioja ir nekreipia dėmesio į detales. Depresijos nėra.

Strubo nuomone, lėmė nedidelis smegenų pažeidimas, kurį galėjo sukelti aukštis Bolivijoje. Tačiau tai patvirtinančių duo­ menų nėra. Strubas nurodė, kad tai įdomus, bet mįslingas atvejis. Jis buvo puikus spe­ cialistas everett svorio netekimas avondale pa laikėsi labai aukštų darbo etikos principų.

Tačiau vieną dieną ėmė ir sustojo. Rytais tenka prisiversti keltis. Jei niekas neversdavo pasiju­ dinti, ji visą dieną galėjo sėdėti nekrustelėdama. Ilgainiui saulė pasisuko ir šešėlis pasislinko, bet mergina neprisivertė persėsti į kitą vietą.

Tačiau žmonos lieptas ką nors padaryti, vyras romiai paklusdavo. Vėliau jis įsitaisydavo fotelyje ir kiaurą dieną nesijudindavo. Kitas vidutinio amžiaus vyras, kuriam įgėlė vapsva, netrukus prarado bet kokį susidomėjimą žmona, vai­ kais ir verslu. Devintojo dešimtmečio pabaigoje prancūzų neurologas iš Marselio Michelis Habibas labai susidomėjo šiais atvejais ir ėmė naršyti po archyvus ir žurnalus ieškodamas panašių istorijų.

Jam pavyko aptikti vos kelis tokius atvejus, bet visi jie buvo labai pa­ našūs - giminaitis atveždavo pacientą ištirti dėl staiga pasikeitusio elgesio ir pasyvumo. Atlikę tyrimus gydytojai nerasdavo jokios ligos. Pacientai tinkamai atsakydavo į visus klausimus, kuriais buvo siekiama nustatyti psichikos sutrikimą. Tokių žmonių inte­ lekto koeficientas svyravo nuo vidutinio iki aukšto ir iš pažiūros jie atrodė visiškai sveiki. Nė vienas atvežtųjų nesijautė prislėgtas ir nesiskundė apatija.

Habibas susisiekė su tokių pacientų gydytojais ir paprašė atsiųsti jų MRT nuotraukas. Taip jis atrado dar vieną sąsają - visų apatiškų pacientų smegenų dryžuotajame kūne buvo matyti ma­ žytis ruoželis su trūkusią kraujagysle - toje pačioje svorio netekimas adriano kaip ir Roberto.

Dryžuotasis kūnas yra savotiška smegenų dispečerinė, per­ duodanti komandas iš tokių sričių kaip priekaktinė žievė, kurioje priimami sprendimai, į senesnę mūsų nervų sistemos dalį - galvos smegenų pamato mazgus, atsakingus už judesius ir emocijas. Habibo kolegų nuomone, pernelyg menki, kad lemtų pacientų elgesio pokyčius.

Tačiau, be tų nedidelių išsiliejimų, M. Habibas nerado daugiau nieko, kas galėtų paaiškinti, kodėl pacientai prarado motyvaciją. Tačiau Parkinsono liga dažnai sukelia drebulį ir depresiją, be to, šios ligos kamuojami žmonės praranda fizinę kontrolę, o M. Habibą sudominę pacientai, rodos, prarado tik paskatą veikti. Habibas, - tačiau mano tirtiems apatiškiems pacientams nekilo jokių sunkumų judėti. Jiems stigo tik noro.

Tačiau, jei niekas nieko neliepdavo, ji nesijudindavo visą dieną. Kai motina klausdavo, ko ji nori pietums, mergina atsakydavo, kad jai nesvarbu. Habibas rašė, kad gydytojų tirtas apatiškas šešiasdešimt­ metis profesorius laukdamas pirmojo klausimo neribotą laiką ne­ judėdamas ir tylėdamas sėdėdavo priešais gydytojus.

Tada vėl nutildavo, kol būdavo užduodamas kitas klausimas. Nė vienam M. Habibo tirtam pacientui nepadėjo nei vaistai, nei psichoterapija. Iš viso jokių minčių. Dėl to tie žmonės ne­ tapo kvailesni ir neatsiribojo nuo pasaulio. Kažkur giliai tūnojo jų senoji asmenybė, tačiau jiems stigo potraukio ir varomosios jėgos - jie tiesiog nebeturėjo motyvacijos. Čia stovėjo MRT aparatas, kompiu­ terio monitorius ir besišypsantis tyrėjas, lyg ir gerokai per jaunas, kad būtų mokslų daktaras.

Tyrimo dalyviai buvo pakviesti į kam­ barį ir paprašyti nusiimti visus papuošalus bei iš kišenių išimti monetas. Tada vienas po kito gulėsi ant plastikinės plokštės, kuri įslinko į funkcinį MRT aparatą.

Gulėdami jie matė kompiuterio ekraną. Prieš pasirodant skaičiui dalyvis turėjo mėginti spėti, ar skaičius bus didesnis ar mažesnis už penkis, ir spausti atitin­ kamą mygtuką. Tyrėjas paaiškino, kad bus keli etapai ir nurodė, kad žaidžiant šį žaidimą nereikia jokių gebėjimų.

Dalyvių gebė­ jimai nebus tikrinamu. Mokslininkas nutylėjo, kad, jo nuomone, tai nuobodžiausias žaidimas pasaulyje. Taip ir buvo sumanyta. Motyvacija I 25 Tyrėjui Mauricio Delgado buvo visai nesvarbu, ar spėliodami dalyviai bus teisūs ar ne.

Jis siekė sužinoti, kurios jų smegenų dalys suaktyvėja žaidžiant šį itin nuobodų žaidimą. Tyrimo dalyviams spėliojant funkcinis MRT fiksavo smegenų aktyvumą. Del­ gado norėjo išsiaiškinti, kur kyla susijaudinimas ir anticipacija ir kaip nervų sistemoje sužadinama motyvacija. Delgado leido dalyviams liautis žaidus, kada tik jie panorės. Tačiau iš ankstesnės patirties žinojo, kad. Vienas po kito tiriamieji gulėsi į aparatą, stebeilijo į ekraną, spaudė vieną ar kitą mygtuką ir mėgino atspėti skaičių.

Kai kurie nudžiugdavo laimėję arba susikrimsdavo, kai spėjimas būdavo ne­ teisingas. Everett svorio netekimas avondale pa, kas vyksta jų galvose, M. Delgado nustatė, kad nepriklausomai nuo rezultato tiriamųjų dryžuotasis kūnas - centrinė dispečerinė - žaidžiant kaskart suaktyvėdavo. Del­ gado žinojo, kad dryžuotojo kūno veikla susijusi su emocinėmis reakcijomis, ypač su laukimo ir susijaudinimo pojūčiais.

Delgado rengiantis baigti pirmą eksperimento etapą, vienas dalyvis paklausė, ar galėtų šį žaidimą žaisti namuose vienas pats.

Hey their im just an adverage bloke, im a builder work down melbourne and yeh i drink n i smoke lol thats bout all so yeh keen for it all hahaha. I know I am every time my wife is with someone else. Free shipping and returns on Komarov Embellished Tiered Chiffon Dress at Delicately textured chiffon shapes the opulently embellished bodice and whimsically tiered skirt of a V neck fit and flare dress finished with gleaming charmeuse trim and gossamer sleeves. Limited Time Sale Easy Return. Wear what will make you look best.

Delgado ir paaiškino, kad žaidimas yra tik jo kompiuteryje. Rezultatas buvo žinomas iš anksto. Tai lyg lažintis metant monetą, kurios abiejose pusėse pa­ vaizduotas herbas.

Kokia prasmė žaisti nesąži­ ningą žaidimą? Tavo sprendimai nieko nelemia. Tačiau man teko penkias minutes jį įtikinėti, kad jam šio žaidimo nereikia. Delgado niekaip negalėjo išmesti to vyro iš galvos. Kuo jį taip patraukė ši pramoga? Ir kodėl žaidimas patiko kitiems da­ lyviams? Eksperimento duomenys padėjo M. Delgado nustatyti, kokios žmogaus smegenų dalys everett svorio netekimas avondale pa žaidžiant spėliojimo žaidimą, bet nepaaiškino, kas juos skatina žaisti.

Taigi po kelerių metų M. Delgado nusprendė atlikti dar vieną eksperimentą. Jame dalyvavo kita žmonių grupė. Kaip ir pirmą kartą atliekant eksperimentą buvo žaidžiamas spėliojimo žaidimas, tačiau šįkart buvo vienas esminis skirtumas - pusę bandymui skirto laiko dalyviai galėjo spėlioti patys, kitą laiką už juos spėliojo kompiuteris.

Delgado stebėjo tyrimo dalyvių sme­ genų dryžuotojo kūno aktyvumą. Kai žmonėms buvo leidžiama spėti patiems, jų smegenys suaktyvėdavo kaip ir per ankstesnį ban­ dymą - neurologinis aktyvumas bylojo, kad tiriamieji kažko laukia ir jaudinasi.

Bet tada, kai dalyviai neturėjo galimybės kontroliuoti spėjimų - kai už juos rinkdavosi kompiuteris, - dryžuotasis kūnas visiškai nurimdavo. Atrodė, kad tiriamųjų smegenys nebesidomi užduotimi. Vėliau M. Laukimas, kada tyrimo dalyvis galės pasirinkti, susijęs su didesniu smegenų žievės ir požie­ vyje esančio dryžuotojo kūno sričių aktyvumu, ypač ventraliniame dryžuotajame kūne, kuris dalyvauja emocijų ir motyvaciniuose procesuose.

Delgado paklausė dalyvių, ką jie mano apie žaidimą, tiriamieji nurodė, kad jiems labiau patiko žaisti, kai sprendimus buvo galima priimti patiems.

Žmonėms buvo svarbu, ar jie laimėjo, ar pralošė.

Kai sprendimus priimdavo kompiuteris, jų teigimu, užduotis būdavo neįdomi, ne­ trukus tyrimo dalyviai pajusdavo nuobodulį ir norėdavo greičiau baigti žaidimą.

Tai M. Delgado' pasirodė keista. Šansai laimėti ir pralaimėti buvo lygiai tokie patys nepriklausomai nuo to, ar sprendimą pri­ imdavo dalyvis, ar kompiuteris. Ar iš tiesų žaidžiant šį žaidimą taip svarbu spėti pačiam, o ne laukti, kol skaičių parinks kompiuteris?

Žmogaus neurologinė reakcija abiem atvejais turėtų būti tokia pati. Vis dėlto, leidus tyrimo dalyviams spėlioti patiems, žaidimas pa­ sikeisdavo ir iš nuobodžios užduoties virsdavo iššūkiu. Dalyviai buvo labiau motyvuoti žaisti tik todėl, jog manė viską kontroliuo­ jantys patys.

Tyrimų duomenimis, žmonės, žinantys, kaip motyvuoti save, daugiau uždirba, yra lai­ mingesni ir nurodo esantys labiau patenkinti šeima, darbu ir gy­ venimu. Savigalbos knygose ir lyderystės vadovuose savimotyvacija dažnai apibrėžiama kaip statinė žmogaus ypatybė arba tam tikras rezultatas, gautas atlikus neurologinius paskaičiavimus ir palyginus įdėtas pastangas ir gaunamą atlygį. Tačiau, mokslininkų teigimu, motyvacijos procesas kur kas sudėtingesnis.

Motyvacija lygintina su įgūdžiais, kaip antai skaitymu ar rašymu, kuriuos galima įgyti ir tobulinti. Mokslininkai atrado, kad tinkamai treniruojantis ga­ lima išmokti geriau save motyvuoti. Anot tyrėjų, norint padidinti motyvaciją, svarbiausia tikėti, jog patys valdome savo veiksmus ir aplinką - kad motyvuotume save, turime jausti, jog patys viską kontroliuojame.

Kai žmonės mano, kad viskas yra jų rankose, jie daugiau dirba ir labiau stengiasi. Įprastai jie labiau pasitiki sa­ vimi ir greičiau įveikia sunkumus. Vienas būdų sau įrodyti, kad vadžias laikome savo rankose - tai patiems priimti sprendimus. Net jei pri­ imtas sprendimas neatneša jokios naudos, žmonės vis tiek trokšta Motyvacija 29 pasirinkimo laisvės.

Delgado žurnale Everett svorio netekimas avondale pa Science paskelb­ tame straipsnyje. Iš šių įžvalgų išsirutuliojo motyvacijos teorija: pirmas žingsnis kuriant paskatą yra suteikti galimybę pačiam rinktis, pasijusti sa­ varankiškam ir pačiam apsispręsti. Tai viena priežasčių, kodėl nusprendus užsisakyti, pavyzdžiui, kabe­ linės televizijos paslaugas, tiekėjas dažniausiai pateikia įvairių klau­ simų.

Laikydami kontrolės vadeles savo rankose, esame labiau linkę bendradarbiauti. Namo greičiau nenuvažiuosite, bet pasijusite geriau, nes sprendimą priėmėte patys. Jei sunku prisiversti atsakyti į gausybę nuobodžių elektroninių laiškų, apsispręskite susitvarkyti nors su vienu laišku pašto dėžutėje. Jei laukia nemalonus pokalbis su darbuotoju, nuspręskite, kur vyks susitikimas. Ruošiatės skambinti ir siūlyti pirkėjui produktą? Pasirinkite, kurį klausimą užduosite pirmą. Motyvaciją galime sužadinti priimdami sprendimus, patvir­ tinančius, kad viskas mūsų rankose.

Svarbūs ne tiek patys spren­ dimai, kiek kontrolės įtvirtinimo pojūtis. Būtent apsisprendimas ir stumia mus į priekį. Delgado eksperimento dalyviai troško kuo ilgiau žaisti, nes jiems atrodė, kad viskas priklauso tik nuo jų- Vis dėlto motyvuoti save ar kitus nėra taip paprasta.

Tiesą sa­ kant, neretai paprasto sprendimo nepakanka. Kartais, norint save paskatinti ką nors daryti, tenka pasistengti labiau. IV Ericui Quintanillai suraičius parašą specialiame blanke ir oficialiai tapus JAV laivyno jūrų pėstininku, verbuotojas paspaudė jam ranką, pažvelgė į akis ir pagyrė teisingai pasirinkus. Vai­ everett svorio netekimas avondale pa norėjo, kad žodžiai skambėtų drąsiai ir ryžtingai, bet balsas virptelėjo, o delnas buvo šlaputėlis nuo prakaito, tad paspaudę rankas abu vyrai nusibraukė delnus į kelnes.

Quintanillai buvo dvidešimt treji. Prieš penkerius metus mažame miestelyje, valanda kelio į pietus nuo Čikagos, jis baigė vidurinę. Vienu metu mąstė stoti į koledžą, bet neišmanė, nei ką studijuoti, nei ką veikti, paskui, tiesą sakant, Ericas išvis jautėsi pasimetęs.

Todėl įstojo į vietinį bendruomenės koledžą ir įgijo dvi­ mečio mokslo bendrųjų studijų baigimo diplomą. Vaikinas tikėjosi, kad diplomas padės gauti darbą mobiliųjų telefonų parduotuvėje prekybos centre. Be to, kartais vairuodavo ledų autobusiuką, kai nuo­ latinis vairuotojas sirgdavo ar atostogaudavo.

Tikrai ne taip įsivaizdavo savo gyvenimą.

Tikėjosi ir laukė ko nors geresnio. Nusprendė pasipiršti merginai, su kuria draugavo nuo vidurinės mokyklos laikų. Vestuvės buvo nuostabios, bet šurmuliui nurimus Quintanillai vėl teko pažvelgti į akis kasdienybei.

Žmona pastojo. Vaikinas dar kartelį pamėgino įsidarbinti mobiliųjų telefonų par­ duotuvėje ir buvo pakviestas pokalbiui. Prieš susitikdamas su darb­ daviu visą vakarą repetavo su žmona. Tiesiog papasakok, kas tave žavi. Tai buvo tiesa. Jis tikrai nežinojo. Po kelių savaičių Quintanilla kviestiniame vakarėlyje susitiko su vienu mokyklos laikų draugu, kuris buvo ką tik grįžęs iš bazinių mokymų. Vaikinas atrodė palengvėjęs bene dešimčia kilogramų, su pūpsančiais raumenimis ir naujai įgytu pasitikėjimo jausmu.

Jis visą vakarą švaistėsi juokeliais ir kibino merginas. Žmonai mintis nepatiko, mamai taip pat, bet Quintanilla ne­ žinojo, ko daugiau griebtis.

Po penkių mėnesių vidury nakties jis atvyko į San Diego jūrų pėstininkų korpuso priėmimo skyrių. Kartu su dar astuoniais jau­ nuoliais droviai įslinko į kabinetą, kur jam nuskuto galvą, nustatė kraujo grupę, vietoj civilinių drabužių išdavė uniformą ir išleido į naują gyvenimą.

Anksčiau jūrų pėstininkų rengimo programoje daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kad padykę paaugliai virstų discipli­ nuotais kariais. Krulakui buvo suteiktas aukščiausias komendanto laipsnis. Krulakas buvo įsitikinęs, kad bazinius mokymus būtina tobulinti. Tie vaikinai niekada nežaidė jokioje sporto komandoje, neturėjo tikro darbo, jie iš viso niekada nieko nedarė.

Netgi nega­ lėjo pasakyti, ko siekia. Visą gyvenimą jie tik vykdė nurodymus. Jūrų pėstininkai skiriasi nuo kareivių ir jūreivių jie patys didžiuodamiesi tai patvir­ tins.

Krulakas, - mums reikia labai iniciatyvių žmonių. Jiems terūpėjo atitikti minimalius reikalavimus. Tai lyg dirbti su krūva šlapių mazgočių. Jūrų pėstininkas negali būti mazgotė. Krulakas pradėjo gilintis į savimotyvacijos tyrimus. Jį ypač sudomino vienas prieš kelerius metus korpuse atliktas tyrimas. Jo duomenimis, geriausi jūrų pėstininkai yra žmonės, turintys vadi­ namąjį stiprų vidinį kontrolės lokusą - įsitikinimą, kad priimdami sprendimus jie patys lemia savo likimą.

Nuo XX a. Mokslininkai atskleidė, kad vidinį kontrolės lokusą turintys žmonės atsakomybę už savo sėkmę ar nesėkmę prisiima patys, o ne suverčia nuo jų nepriklau­ sančioms jėgoms. Pavyzdžiui, stiprų vidinį kontrolės lokusą tu­ rintis mokinys manys, kad gavo gerą pažymį, nes sunkiai dirbo, o ne todėl, kad gimė protingas.

Pardavėjas su vidiniu kontrolės lokusu dėl neįvykusio sandorio kaltins save ir sakys, kad per mažai stengėsi, bet nesiskųs, kad pritrūko sėkmės. Žmonės su vidiniu kontrolės lokusu įprastai daugiau uždirba, turi platesnį draugų ratą, rečiau skiriasi, daugiau pasiekia darbe ir yra labiau patenkinti karjera.

Tyrimai rodo, kad kontrolės lokusą galima veikti pasitelkus specialius mokymus ir grįžtamąjį ryšį. Jie turėjo at­ likti kelias sudėtingas užduotis.

1. То, что было когда-то сделано, можно и переделать -- если только Диаспар сам этого захочет.
3. И пожалуйста, ни о чем не беспокойтесь: друзья в Диаспаре не будут встревожены вашим отсутствием.
4. Хилвар был поражен чудесными свойствами схем вечности, поставившими Диаспар вне власти времени, и Элвину совсем непросто было ответить на некоторые его вопросы.
5. Напоминая о собственной уникальности, его огорчала мысль, что сколько бы он не ждал перед этими меняющимися видами, он никогда не встретит древнее эхо себя - Знаешь ли ты, где мы находимся.
6. Sylvan svorio netekimas
8. Я знаю, Олвин, что все это тебе интересно, но я не в состоянии расскаэать в подробностях, как именно это все делается.

Tokie žodžiai sustiprino vaikų įsitikinimą, kad jie patys kontroliuoja savo gy­ venimą ir aplinką. Kitiems mokiniams taip pat buvo pasakyta, kad jie gavo gerus įvertinimus.

Daugelis penktokų netiki, kad gali patys veikti savo sumanumą. Dažniausiai vaikai mano, kad protas yra įgimta savybė, taigi sakydami vaikams, kad jie protingi, sustipriname jų įsitikinimą, kad sėkmę arba nesėkmę lemia nuo jų nepriklausantys veiksniai. Vėliau mokiniams buvo duotos dar trys įvairaus sudėtingumo užduotys.

Už sumanumą pagirti mokiniai —tai yra tie, kurie prieš tai buvo paskatinti manyti, kad nieko negali pakeisti, - antrame ty­ rimo etape gerokai dažniau rinkosi lengvesnes užduotis, nors ir buvo giriami už sumanumą. Šios grupės tiriamieji turėjo mažiau motyvacijos stengtis. Vėliau jie sakė, kad eksperimentas jiems ne­ labai patiko. Už sunkų darbą pagirti vaikai - tai yra tie, kurie prieš tai buvo skatinami patys nuspręsti, kokia bus jų patirtis, - rinkosi sun­ kesnes užduotis.

Jie užtruko ilgiau ir gavo geresnius įvertinimus. Vėliau šios grupės vaikai tvirtino puikiai praleidę laiką.

Bet kai kurių žmonių norą apsispręsti prislopina aplinka, kurioje jie auga, ir įgyta patirtis, taigi jie pamiršta, kad gali patys stipriai paveikti savo gyvenimą. Kuo tas jausmas stipresnis, tuo geriau žmogus geba kontroliuoti savo gyvenimą. Krulakui šie tyrimai padėjo išsiaiškinti, kaip mokyti nau­ jokus savimotyvacijos.

Jei pavyks pakeisti bazinius mokymus ir pri­ versti naujokus prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, ilgainiui tas impulsas gali tapti automatinis, bent taip tikėjosi komendantas.

Krulakas, - esmė ta, kad kelis kartus pajutę, ką reiškia paimti kontrolę į savo rankas, naujokai supranta, koks tai geras jausmas. Jei toks gimei, vadinasi, tai nepriklauso nuo tavo valios, - pa­ žymi C.

Krulakas, - užuot šitaip sakę, aiškiname, kad būti lyderiu galima išmokti ir tai bus tavo pastangų rezultatas. Skatiname nau­ jokus patirti jaudulį, kuris apima paėmus kontrolę į savo rankas ir pradėjus vadovauti.

Kai jie prie to pripranta, jau būna užkibę. Quintanilla mokytis šių dalykų pradėjo tik atvykęs. Iš pra­ džių teko ilgas valandas marširuoti, daryti begalę atsispaudimų ir pritūpimų bei nuobodžiai surinkti ir išrinkti ginklą.

Vis dėlto Quintanilla ne tik atliko pratimus, bet ir nuolat atsidurdavo situacijose, kai jam pačiam tekdavo priimti sprendimą ir imti va­ džias į rankas. Pavyzdžiui, ketvirtą mokymų savaitę Quintanillos būriui buvo liepta išvalyti prišnerkštą valgyklą. Naujokai neturėjo žalio supra­ timo, kaip tai padaryti. Jie nežinojo, kur yra valymo priemonės ir kaip veikia pramoninė indaplovė.

Kariai neseniai buvo baigę pie­ tauti, o naujokai neišmanė, ką daryti su maisto likučiais —surinkti everett svorio netekimas avondale pa tiesiog išmesti.

Jei kuris iš būrio prisiartindavo prie instrukto­ riaus paklausti patarimo, tas tik perverdavo rūsčiu žvilgsniu. Taigi būrys pats ėmėsi iniciatyvos. Į šiukšlių kibirą suvertė bulvių salotas, nesuvalgytus mėsainius sudėjo į šaldytuvą, į indaplovę įpylė tiek ploviklio, kad grindis netrukus užliejo pamuilės.

Valgykla buvo sutvarkyta per tris su puse valandos, įskaitant laiką, kurį teko skirti muilino vandens šluostymui. Naujokai per klaidą išmetė valgyti tinkamą maistą, netyčia išjungė ledų gaminimo aparatą ir sugebėjo kažkur nukišti du tuzinus šakučių. Tačiau kai darbai buvo baigti, rikiuotės ir kovinės parengties instruktorius priėjo prie mažiausio ir droviausio būrio nario ir pasakė, kaip puikiai tasai pasirodė, kai teko apsispręsti, kur sudėti kečupą.

Iš tiesų tai nebuvo labai su­ dėtinga. Virtuvėje kabėjo didelė lentyna, ant kurios rikiavosi ilga butelių su kečupu eilė.

Но не было времени предаваться меланхолии: слишком многое предстояло совершить.

Jei esi sportininkas, tikrai nesveikinsiu, kad greitai bėgai. Už sparčiai įveiktą nuotolį giriami tik paliegę vaikinai. Tik drovuo- liai pastebimi ir pasveikinami, kai imasi lyderio vaidmens. Giriame Motyvacija I 37 žmones, kai jie imasi sunkiai įveikiamos užduoties. Tada jie patiki, kad gali tai padaryti. Krulako reformuotų bazinių mokymų ak­ centas buvo lemiamas išbandymas, karinės bazės naujokų rengimo stovyklą vainikuojantis nepaprastai sunkus trijų dienų iššūkis.

Quintanilla siaubingai jo bijojo. Su kambario draugais ne kartą naktimis šnabždėjosi apie laukiantį žygį - apie jį sklido įvairūs gandai ir beprotiškos spėlionės.

Vieni tvirtino, kad praėjusiais me­ tais vienas naujokas išbandymo metu neteko kojos. Quintanillai lemiamas žygis prasidėjo antradienio rytą. Būrys buvo pažadintas antrą nakties - liepta pasiruošti žygiuoti, šliaužti ir lipti - įveikti 80 kilometrų ilgio kliūčių ruožą.

Penkiasdešimt keturioms valandoms buvo skirti tik du maisto daviniai. Be to, ge­ riausiu atveju jie galėjo tikėtis numigti porą valandų. Neatmestina traumų tikimybė. Pasakyta, kad bet kuris sustojęs ar pernelyg atsi­ likęs bus išmestas iš korpuso. Išbandymui įpusėjus naujokams teko įveikti užduotį, pava­ dintą seržanto Timmermano tanku.

Jei nors vienas paliečia žemę, grįžtat ir viską pradedat iš pradžių. Jei įduboje užtrunkate ilgiau nei valandą, grįžtat ir viską pradedat iš pradžių. Privalote paklusti būrio vado įsakymams. Kartoju - negalite nė pajudėti negavę tie­ everett svorio netekimas avondale pa būrio vado įsakymo žodžiu. Privalote išgirsti komandą prieš ką nors darydami, antraip grįžtat ir viską pradedat iš pradžių. Vadas davė nurodymus ir būrys išsiskirstė dėti lentų virš įdubos.

Jie susispietė ant vienos lentos, kitą permetė į priekį. Nė vienam nepavyko išlaikyti pusiausvyros. Vaikinai vėl susirinko.

Jis pasiūlė vienu metu stovėti ant dviejų lentų ir visiems kartu perkėlinėti jas virvėmis - kaip šliuožiant slidėmis. Kariai užsimaukšlino dujokaukes ir sustojo ant lentų su vadu prie­ šakyje. Tačiau po dešimties minučių visi suprato, kad nieko nebus.

Vieni lentą kėlė per greitai, kiti per toli stūmė lentas. Be to, visi buvo su dujokaukėmis, todėl negirdėjo vado komandų. Jie buvo per toli, kad apsisuktų, judant tokiu greičiu įdubai įveikti reikės kelių valandų. Vaikinai pradėjo šaukti vienas kitam liautis ėjus. Motyvacija 39 Vadas liepė sustoti. Jis pasisuko į vyrą sau už nugaros. Vadas gūžtelėjo kairiu, paskui dešiniu petimi. Pagal vado judesių ritmą naujokas už jo su­ prato, kokiu greičiu kelti lentas.

Bėda buvo tik ta, jie taip pažeidė vieną pagrindinių taisyklių - juk kariams aiškiai buvo pasakyta, kad jie negali imtis jokių veiksmų be žodinės vado komandos. Ta­ čiau su dujokaukėmis jie nieko negirdėjo. Kito kelio nebuvo. Vadas trūkčiojo pečiais ir mojavo rankomis šūkaudamas paliepimus. Iš pradžių niekas jo nesuprato, todėl jis iš visų plaučių ėmė skanduoti dainą, kurios jie mokėsi marširuodami.

Naujokas jam už nugaros girdėjo pakankamai gerai, kad suprastų dainą ir prisidėtų. Jo kai­ mynas darė tą patį.

Charles - Duhigg. .Geriau - greiciau.efektyviau.2017.LT

Pagaliau visas būrys ėmė sutartinai dainuoti, gūžčioti ir mojuoti. Būrys įveikė įdubą per dvidešimt aštuonias minutes. Žinojome, kad užsidėjus dujokaukes nieko nesigirdi. Vienintelis būdas pereiti lauką - rasti kitą išeitį. Mėginame jiems parodyti, kad negalima aklai vykdyti įsakymų. Reikia stengtis viską kontroliuoti ir perprasti patiems. Naujokai parvirsta, niekas jiems nepadeda ir jie atsilieka.

Per tą laiką jam pa­ vyko nusnūsti mažiau nei keturias valandas. Vaikino veidas nu­ tirpo, rankos perštėjo nusėtos pūslių ir įpjovimų, nes tempė statines su vandeniu per kliūtis.

Visi buvo tokie išsekę, kad vos krutėjo tarsi sulėtintame filme ir labai lėtai stūmėsi į priekį. Jie susikibo rankomis, kad kildami ne- slysčiotų. Prieš savaitę žmona jam pagimdė mergaitę - Zoey. Po gim­ dymo jam buvo leista penkias minutes pasikalbėti su ja telefonu. Tai buvo vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu per beveik du mėne­ sius. Įveikęs išbandymą jis pamatys žmoną ir dukrytę. Todėl jie vienas kitam užduodavo tokius klausimus.

Susiek sunkų ir nuobodų darbą su prasmingu sprendimu ir pajusi kylant motyvaciją. Saulei pasiekus zenitą būrys pagaliau įkopė į paskutinę viršūnę ir nusvirduliavo į proskyną, kur plevėsavo vėliava.

Niekas netarė nė žodžio. Pagaliau kančios baigtos. Išbandymas įveiktas. Eidamas per rikiuotę instruktorius kiekvienam į rankas įteikė tarnybos regalijas - erelį, gaublį ir inkarą. Vaikinai oficialiai tapo jūrų pėstininkais. Visai ne taip. Tai mokymasis prisiversti daryti vieną ar kitą dalyką, kurio manai nepajėgsiąs atlikti. Iš tiesų tai labiau emoci­ niai mokymai.

Pradedančiojo jūrų pėstininko atlyginimas siekia 17 JAV dolerių per metus. Tačiau korpuso narių pasiten­ kinimo savo darbu rodiklis yra vienas aukščiausių. Korpuso ren­ giami mokymai, kuriuose kasmet dalyvauja bene keturiasdešimt tūkstančių naujokų, pakeitė milijonų jaunuolių gyvenimą, kurie, kaip Quintanilla, neturėjo jokio supratimo, kaip save motyvuoti ir rasti ryžto, kurio reikia, kad pradėtum pats kontroliuoti savo gyvenimą.

Nuo tada, kai buvo įgyvendintos C. Krulako reformos, naujokų, norinčių likti tarnauti, skaičius ir naujų jūrų pėstininkų rezultatai pagerėjo daugiau nei 20 procentų. Apklausos rodo, kad naujoko everett svorio netekimas avondale pa vidinis kontrolės lokusas per bazinius mokymus31 gerokai išauga.

Delgado atlikti bandymai atskleidė, kas yra mo­ tyvacija. Jūrų pėstininkai papildė šias įžvalgas ir padėjo suprasti, kaip skatinti tuos, kurie nepratę kam nors ryžtis: suteikus galimybę pajusti kontrolę ir įpratinus priimti sprendimus, galima išugdyti valią.

Išmokę ir įpratę savarankiškai priimti sprendimus žmonės savaime tampa motyvuoti. Be to, norėdami lengviau išmokti savimotyvacijos, savo pasi­ rinkimą turime suvokti ne tik kaip kontrolės išraišką, bet ir kaip savo vertybių bei tikslų patvirtinimą. Šios įžvalgos reikšmingumą patvirtina keli tyrimai, XX a. Tyrėjai siekė išsiaiškinti, kodėl kai kurie senoliai tokiose namuose jaučiasi puikiai, o kitų fizinė ir psichologinė būklė sparčiai prastėja.

Kai kurie tyrėjai tokius gyventojus vadino everett svorio netekimas avondale pa, nes daugybė jų sprendimų pasireiškė nedideliu maištu prieš galiojančią tvarką. Pavyzdžiui, keli senoliai Santa Fė senelių slaugos namuose sėdę valgyti kaskart keisdavosi paprastas būdas pašalinti pilvo riebalus, kad kiekvienas gautų tai, ko nori, o ne ką jiems parinko kiti.

Vienas slaugos namų gyven­ tojas papasakojo tyrėjui, kad visada atiduoda pyragą kitam - nors pyragus mėgsta, bet mieliau suvalgo antrą patiekalą, kurį pats pa­ sirenka.

Grupė senelių slaugos namų gyventojų Liti Roke pažeidinėjo administracijos taisykles - perstumdydavo baldus pagal savo skonį, kad kambariai būtų jaukesni.

Pirmą kartą su mokslu, tyrinėjančiu našumo didinimą, susidūriau m. Buvau bebaigiąs knygą apie įpročių susidarymo neurologinius ir psichologinius aspektus. Įžengiau į galutinį rašymo etapą, ku­ riam būdinga nepaprasta skubra - tuo metu mano telefonas beveik nenutildavo, aš karštligiškai perrašinėjau tekstus, kurie tuoj pat tu­ rėjo būti redaguojami. Atrodė, šis darbas nepabaigiamas.

Dauguma baldų buvo pritvirtinti prie sienų, todėl norėdami perstumti tualetinius staliukus senoliai darbavosi laužtuvais, kuriuos pasiėmė iš įrankių spintos. Dėl tokių veiksmų administracija sušaukė susirinkimą, kuriame paprašė sa­ varankiškai interjero nekeisti - jei gyventojams reikia pagalbos, ją gali suteikti darbuotojai. Slaugos namų gyventojai pranešė admi­ nistratoriui, kad jiems nereikia jokios pagalbos ar leidimų ir jie darys tai, ką, everett svorio netekimas avondale pa velnių, norės.

Tokie nedideli atviro nepaklusnumo aktai bendrame kon­ tekste didelės reikšmės neturėjo, bet jų psichologinis poveikis buvo labai stiprus, nes tokia veikla užsiimantys senoliai maištavimą su­ vokė kaip įrodymą, kad jie vis dar patys kontroliuoja savo gyve­ nimą. Ardomąja veikla užsiimantys senukai vaikščiojo vsg lieknėjimas dvigubai ilgiau už kitus globos namų gyventojus.

Ir valgė maž­ daug trečdaliu daugiau. Jie stropiau laikėsi gydytojų nurodymų, gėrė paskirtus vaistus, lankėsi sporto salėje ir bendravo su šeima ir draugais.

Į globos namus šie žmonės atvyko turėdami ne mažiau Motyvacija I 43 sveikatos sutrikimų nei kiti jų bendraamžiai, tačiau čia patekę gy­ veno ilgiau, jautėsi laimingesni ir buvo kur kas fiziškai ir protiškai aktyvesni. Arba gali tiesiog pa­ siduoti, nieko nebesitikėti ir laukti mirties, - teigia Minesotos universiteto gerontologė Rosalie Kane, - iš tiesų nesvarbu, valgai pyragą ar ne. Bet jei atsisakai valgyti jų pyragą, sau įrodai, kad tavo nuomonė vis dar svarbi.

Panašiai ir Quintanillos būrys, per iš­ bandymą iš dalies nepaklusęs įsakymui ir nusprendęs savaip inter­ pretuoti taisykles, įveikė įdubą. Taigi motyvaciją labiausiai didina pasirinkimas arba spren­ dimai, kurie, pirma: įtikina, kad viską kontroliuojame, antra, su­ teikia veiksmams daugiau prasmės. Sprendimas įkopti į kalną gali tapti meilės dukteriai išraiška. Pasiryžimas senelių globos namuose surengti maištą gali įrodyti, kad vis dar esi gyvas. Vidinis kontrolės lokusas atsiranda, kai išsiugdome psichologinį įprotį nuobodžius darbus paversti prasmingu pasirinkimu, kai įrodome, kad patys esame savo gyvenimo šeimininkai.

Quintanilla baigė mokymus naujokų rengimo stovykloje ir dar trejus metus tarnavo korpuse. Vėliau atsistaty­ dino. Pagaliau jautėsi pasirengęs tikram gyvenimui. Rado kitą darbą, bet jam labai trūko susitelkimo ir draugiškumo jausmo, kurį patyrė tarnaudamas. Atrodė, kad civiliniame gyvenime nė vienas kolega nesistengia ko nors siekti. Todėl m. Quinta­ nilla grįžo į kariuomenę.

Nuo gimimo ji sirgo albinizmu - jos organizme trūko melanino gamybai reikalingo tirozinazės fermento, todėl odoje, plaukuose ir akyse nebuvo pigmento ir moteris prastai matė. Tei­ siškai ji buvo laikoma akla ir skaityti galėjo tik prisikišusi tekstą prie pat veido ir pro didinamąjį stiklą.

Tačiau Viola atsisakė išeiti iš klasės, kur buvo jos draugai. Ji sėdėjo klasėje tol, kol administracija nusileido. Baigusi vidurinę mergina įstojo į Luizianos valstybinį universitetą ir pareiškė universiteto vadovams, jog tikisi juos surasiant žmogų, kuris jai garsiai skaitys vadovėlius. Universitetas sutiko. Robertas mėgino įkalbėti ir Violą išeiti iš universiteto. Ji mandagiai atsisakė ir netrukus jau turėjo diplomą.

Netrukus vienas po kito gimė šeši vaikai ir kol Robertas kūrė verslo imperiją, Viola tvarkėsi namuose. Ji rengė rytinius susirin­ kimus ir braižė diagramas, nurodydama, ką kiekvienas vaikas privalo nuveikti per dieną.

Penktadieniais jie turėdavo išdėstyti savo tikslus ateinančiai savaitei. Todėl jai buvo ypač sunku, kai tėtis pasi­ keitė.

Samdė slauges, kurios padėdavo jam mankš­ tintis, kartu su Roberto broliu sudarė komitetą prižiūrėti, o vėliau ir parduoti, Roberto verslą. Tačiau po kurio laiko moteris nuleido rankas. Ji tekėjo u i bonvivano - vyro, kuris tiesiog virte virė gy­ venimu.

Su juo net iki parduotuvės buvo sunku nueiti, nes jis norėdavo pasikalbėti su visais, kuriuos sutikdavo pakeliui. Dabar Robertas kiaurą dieną ramiai kiauksojo priešais televizorių. Viola jautėsi labai nelaiminga. Aš gaminu jam maistą ir iš esmės esu jo slaugytoja. Manau, galiu būti vadinama jo slaugytoja.

Vėliau supyko. Tada apsikrovė darbais - jei Robertas everett svorio netekimas avondale pa nerodo jokio noro susigrąžinti gyve­ nimą, tada ji privers Robertą vėl judėti į priekį. Viola pamėgino jį įtraukti į kokią nors veiklą. Pradėdavo nuo nenutrūkstamo klau­ simų srauto. Gamindama pietus, užpildavo vyrą pasirinkimo gali­ mybėmis.

Sumuštinį ar sriubos? Salotų ar pomidorų? Kumpio ar kalakutienos? Gal majonezo? Vandens ar sulčių? Iš pradžių ji tai darė be jokio konkretaus tikslo. Tiesiog nežinojo, ko griebtis, ir norėjo priversti vyrą prabilti. Tačiau po kelių tokio priekabiavimo mėnesių Viola pastebėjo, kad spaudžiamo priimti sprendimus Roberto kiautas ima vertis.