Bantant svorio metimo istorijas,

Tam­ sa virš karklynų lyg rašalas gėrėsi į sniego laukus. Kol Marėjus valė nuo vėžio voratinklius, Florencija nusėlino į virtuvę ir išpylusi cukrų į senelės kepurę grįžo su tuščiu pa­ keliu. Šildanti ramybė. Pristojo slo­ gutis.

Vienintelis, pajėgiantis tam pasipriešinti, buvo žmogaus kūnas.

Inga Abele - Ugnis Nepabudins | PDF

Kartais, kai pajusdavo, kad protas aptemęs ir yra kaž­ kieno valdomas, o nuvokimo trūksta, kūnas išspręsdavo vis­ ką savaip. Taip sustojusi vieno vyriškio širdis,jo vardo niekas negalėjo prisiminti, - taip tyliai jis sėdėdavęs prie savo rašo­ mojo stalo; išsigandę kolegos čiauškėjo it varnėnų pulkelis - persitempė, šnibždėjosi jie. Kūnas neleisdavo važiuoti liftais, visuomeniniu transportu, verždavosi iš visų uždarų patalpų, trukdydavo ant stalo laikyti aštrius daiktus, žvelgti žemyn nuo kažkelinto aukšto, ir taip toliau, ir taip toliau Kūnas siuntė Florencijai sapnus, nebyliai klausdamas - kam tau toks gyvenimas, kuriame niekas neišsipildo?

Tony buvo profesionalus boksininkas, turintis visų kovų, pergalių ir pralaimėjimų, išskyrus vieną, rekordą Vaidyba — m.

Kū­ nas neleisdavo jai užmigti, bet už gera geru neatlyginama - Florencija ir toliau nekreipė į jį jokio dėmesio. Ji negalėjo paaiškinti, kas ir kodėl vyksta, tik juto, kad kažkas nėra gerai. Pristojo slo­ gutis. Iš pradžių Florencija jj juto žmonių perpildytose ga­ tvėse - nepajėgė nueiti j atvirą aikštę, pereiti gatvės.

Ne­ paaiškinama baimė spaudė sprandą, ją apsivijo nematomas pataisas, kuris pražysta priešais tūkstančius akių. Vos tik ji susidorojo suja ir paliko gatvės vidury, iškart po to prasidė­ jo kita mutacija - Florencija nebeįstengė įeiti į namą, kuris dangų užgoždavo savo akmeninėmis sienomis.

Visi pastatai priminė tvankius labirintus, neturinčius išėjimo; didžiulius grybus gličiu vidumi. Trūkdavo oro, kakta išrasodavusi nuo prakaito, neritmingai besidaužanti širdis versdavo sprukti į kiemą ir susirasti saulę ten, kurjoks stogas,jokia užuodanga netrukdydavo pajusti prisiliečiančio dangaus. Tokia kova neturėjo jokios prasmės, nes kovoti teko pa­ čiai su savimi.

Aišku, savo baimes Florencija aiškino kūno aikštingumu. Juk jos protas buvo visiškai šviesus, Florencija nejuto jokių pamišimo požymių. Vis dėlto baimės priepuo­ lių metu ar numesiu svorio nustojusi žindyti kitas gyveno joje, užvaldydavo smegenis, 54 mintis ir jausmus, kažkas kitas troško elgtis prieš Floren­ cijos valią.

Pakako parduotuvėje pagalvoti - važiuosiu tuo eskalatoriumi! Kai pažeminta apačioje šnirkštėsi nosį ir šluostėsi akis, žvėris švelniai paklausė - ar buvai pasirengusi? Ne, sakė Florencija, dabar pasiruošiu. Ji buvo ištižusi, silpna, bevalė.

Rungtynės yra laikomos didžiausiomis sugrįžimo rungtynėmis per MMA istoriją. Sausio 29 d. Pirmoji TV laida m. Asmeninis treneris Dominikas Cruzas treniruojasi du kartus per dieną 5 kartus per savaitę ir vieną kartą šeštadienį.

Apsimetė, kad pakluso, pasiruošė ir su kitais pirkėjais priėjo prie eskalatoriaus ir kilo aukštyn, nerimastingai klau­ sydamasi, kaip joje spardosi įnirtęs žvėris, betjau ne tiek, kad siaubas vėl priverstų pulti žemyn. Parazitas negali gyventi be šeimininko kūno, o žvėris buvo nekvailas! Jeigu kokiu nors reikalu Florencija paklausydavo sa­ vęs, o ne žvėries, iš pradžių viskas, rodės, eidavosi puikiai. Ji didžiuodavosi, švytėdavo, jausdavo savo valios tvirtybę ir džiaugsmą dėl nugalėtos baimės.

Tačiau susidvejinimas niekur nedingdavo, jis susigūždavo širdies kamputyje ir laukdavo. Tuomet, kai Florencija užsimiršdavo, įvykdavo sprogimas.

Dominick Cruz Ūgis, svoris, amžius, kūno statistika

Žvėris suruošdavo iliuminaciją. Žvėris - patai­ sas - baimės fejerverkas. Pirmąjį spalio sekmadienį Florencija nusprendė važiuoti į turgų apsipirkti ir surengti puikią vienatvės šventę. Visada egzistavo galimybė sulaukti Marėjaus. Florencija tikėjo, kad brolis pasirodys, jeigu tik jos nepamiršo. Rytas praėjo stebint lietų ir palei langą skraidančias kuo­ sas.

Nervingas valgytojas numesti svorio - Svorio netekimas Norton va - Cockapoo mesti svorį

Ją purtė įprastas nerimas. Tada Florencija sumanė pa­ gudrauti - tarsi sau, bet pakankamai garsiai, kad girdėtų ir tas kitas, tarė: - Išsikepsiu blynų ir važiuosiu j turgų! Ramiai, labai ramiai, kad ir nelabasis išgirstų, kokiaji rami. Kepant blynus jai šovė mintis, kad gal vis dėlto nereikėtų važiuoti į turgų, bet tučtuojau suprato, kad taip nusileis­ tų žvėriui. Ne, to jau nebus, net jei Florencija vidury kelio gautų galą!

Ripper riebalų degintojas Maroc

Ji iškepė blynus, bet nuo minties, kad tuojau teks palikti namus, kūnas pagaugais ėjo. Bet ji valgė, rengėsi ir dažėsi, tik ruošdamasi pastebėjo, kad stebi save iš šalies. Įveikti bai­ mę bejausmiu stebėjimu?. Galima išeitis.

Gatvėje stebėti savo baimę ir nieko nejusti? Tikra beprotybė, atsitokėjo Florencija. Ji išsitepė skruos­ tą blakstienų tušu ir Įsidrąsino. Ne, jokia beprotybė, negali būti beprotybė, kas pasakė, kad tai beprotybė? Kas tada beprotybė?

Verta paskaityti Šilkinis riebalų degintojas Medis Cockapoo mesti svorį, 21 šunų veislės, kurios atsiranda kupini pudelis - Veisimas April Jis yra siaubingas kompanioninis šuo, o jo kompaktiškas augimas ir minimalus sunaikinimas daro jį puikiai tinka butų gyventojams. Ieškote Cockapoo?

Ak, geriau apie tai negalvoti. Negalvoti, negalvoti, kaip - negalvoti? Ji Įlipo Į troleibusą ir atsisėdo prie lango, buvo gerai apsiginklavusi. Ant ausų grotuvas, akiniai nuo saulės, ant kelių - atversta knyga.

Tik savo ginkluotės ji net nepastebėjusi - visą laiką klausėsi, kaip krūtinėje pluša žvėris. Lietus pro suskilusį langą raibuliavo ant jos knygos, net pavadinimo, ir to šiuo metu negalėjai nuspėti. Pavadinimo baimė. Raidžių baimė. Nežiūrėti Į knygą - kas ta knyga? Kas tie žmonės, kurie stumdosi aplink? Kur ji? Koks čia pa­ saulis? Drėgno asfalto tinka n teisingas svorio metimas ir šaltos rudeninės saulės dėmės ant sustingusio it medinė kaukė Florencijos veido.

Žvėris buvo pabudęs - jis pasirąžė - suvirpėjo kiekvienas raumenėlis - ir įsikibo dantimis Į širdį. Nereikėjo, nereikėjo 56 man su juo kovoti, dar spėjo pagalvoti ji ir nieko daugiau nebesuprato. Žmonių kūnai, alsavimas, švokštimas, besipi- nantys liežuviai, bantant svorio metimo istorijas šviesa ir šaltis, pusiausvyra nyksta, baimė bantant svorio metimo istorijas, o bejausmis troleibusas lekia į bedugnę. Ji svirduliuodama atsistojo ir pasuko durų link. Žmonės žiūrėjo, kaip Florencija išlipa ir atsiremia į vieno namo sieną.

Narkomanėje abejo, pamanė jie. Stengdamasi neišgąsdinti savęs kokiu per daug staigiu judesiu, Florencija apatiškai nusiėmė grotuvą ir akinius. Ji norėjo juos kartu su knyga nusviesti į šiukšliadėžę, tačiau sumetė, kad bijo, jog tai, kur liko jos prisilietimo ženklų, liks čia, vienišoje bantant svorio metimo istorijas timos gatvės šiukšliadėžėje. Reikėjo elgtis apdairiai. Tokiu metu, kad nesupykdytum žvėries, derėjo numatyti penkis žingsnius j priekį.

Buvo naktis, kai Florencija žingsnis po žingsnio, lai­ kydamasi už namų sienų, parsirado namo. Ji nebepajėgė verkti, buvo sustirusi ir apmirusi.

• Vienintelis, pajėgiantis tam pasipriešinti, buvo žmogaus kūnas.
• Numesti svorio miežiai
• Vunderkindas visiškai numeta svorį
• Mariah carey svorio metimas

Mirusieji nepajėgia pa­ justi nieko daugiau nei paaštrėjusį budrumą. Reikia būti budriai dėl žvėries, nepabudinti jo, kol nesusiras patikimo prieglobsčio.

Cockapoo mesti svorį, Kokios treniruotės greičiausiai degina riebalus

Pagaliau durys, ji įėjo į virtuvę ir įjungė šviesą. Ant mielo ir pažįstamo stalo gulėjo trys mieli nesuvalgyti blynai. Ji nebeprisiminė, kas ir kada kepė tuos blynus.

Tai, kas įvyko, lyg juodas plyšys, šimtų tūkstančių metų senumo, padalijo jos gyvenimą pusiau. Žvėris buvo ir čia. Tvinksėjo pavidaluose ir vietose. Flo­ rencija nenusirengusi išsitiesė lovoje ir virpėjo. Virpulių anatomija.

Inga Abele - Ugnis Nepabudins

Prasideda nuo galūnių ir vibruoja centro link. Kai pasieks centrą, nužudys mane. Po tuščias gatves laisvi klydinėjo nakties garsai, dūzgė reklamos ir gel­ tonai blykčiojo sankryžos. Greitosios pagalbos gydytoja išniro iš prietemos tarsi ledkalnis. Nakties tamsoje susiieškojo Florenciją ir įjungė stalinę lempą. Gydytoja šaltai ir profesionaliai apklijavo Florenciją kar- diografiniais siurbtukais, kiek vėliau tarė: -Jums nieko nėra. Papasakokit, kas atsitiko. Nuoga, gulinti ir prikimusi dėl sąžinės graužaties, kad trukdė gydytoją dėl tokių niekų, papasakojo apie vaiką, apie žvėrį, apie kelionę į turgų.

Gydytoja tylėdama žvelgė jai į veidą. Ji paliko ant stalo raštelį su telefono numeriu ir padavė vaistus. Prašau, labai prašau Juk neišeisit? Kaip vaikas, kaip beprotė. Gydytoja papurtė galvą ir susirinko instrumentus.

Dominick Cruz Ūgis, svoris, amžius, kūno statistika

Bet jūs paskambinkit, daktaras geras. Aš ti­ krai netikiu, kad savo jėgom išsikapstysit.

Tai reikėjo pada­ ryti anksčiau.