Senų triušių svorio kritimas, Paslaptingą hormoną, trukdantį sulieknėti, galima nesunkiai pergudrauti - DELFI Gyvenimas

Šunų maras - tai ūminė virusinė liga. Nors jų svoris neprilygsta Belgijos milžinams, tačiau juos auginti paprasčiau. Agresyvumo stadijoje šuo puola ir kandžioja žmones ir gyvūnus. Šuns senėjimo procesas nemaža dalimi priklauso nuo jo veislės. Po kai kurio laiko šuniui dingsta balsas, paralyžiuojami žandikauliai, iškrenta liežuvis, intensyviai bėga seilės.

Spausdinti Apie žmogaus širdį galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi su gyvūnais. Šie Prūsijos filosofo Imanuelio Kanto žodžiai nepaseno ir šiandien, paseno tik laikmetis, o meilė gyvūnams ir ypatingai šunims, kaip ir prieš metų, taip ir dabar, - liko tokia pati. Gal todėl šio mąstytojo žodžiais ir noriu pradėti straipsnį apie tai, kaip išsaugoti savo augintinio sveikatą. Šuns išvaizda ir sveikata yra svarbi ne tik parodoms, giminėms ar kaimynams, pirmiausia tai svarbu dėl to, kad šuo - tai jūsų šeimos narys ir jis turi būti sveikas, švarus, laiku paskiepytas.

Įsigydami šunį mes prisiimame atsakomybę už jo ateitį. Ir tai ne tik pilnavertis maitinimas, reguliarūs pasivaikščiojimai, bet ir jo gydymas bei įvairiausių ligų profilaktika.

Pažymėtina tai, kad šunų ligos, kurių simptomai gana įvairūs ir jų daug, per paskutinius dešimtmečius tapo dažna ankstyvos mirties priežastimi. Šunų ligų problema slypi tame, kad jūsų augintinis, skirtingai nei jūs pats, negali pasakyti, kad jam skauda ir kur skauda, todėl jo šeimininkas turi su didesniu dėmesiu stebėti savąjį augintinį ir pastebėti pirmus ligos simptomus. Pastebėjus pirmuosius simptomus jų gydymui reikalinga specializuota pagalba.

Yra toks posakis, kad "jeigu gydytojai gydo jūsų kūną, tai veterinarijos gydytojai gydo jūsų sielą. Juk sveikas, tvarkingos išvaizdos šuo - tai ir yra jūsų meilės veidrodis.

Apie šunų ligas, jų simptomus ir atpažinimą kalbinu veterinarijos klinikosgydytoją kuris šios klinikos darbą apibūdina kaip atsakingų gydytojų komandą, kurie visą parą pasiruošę padėti jūsų augintiniui, visą parą dirba ne tik klinikoje, bet gali nuvykti pas savo klientus ir pakonsultuoti rūpimais klausimais bei padėti ligos atveju.

Turiu rūpestingą ir mylinčią šeimininkę Mūsų auginami šunys yra įvairiausių išvaizdų, veislių, dydžių, spalvų ir svarbiausia charakterių - nuo švelnių milžinų iki kilnaus charakterio mažyčių šunelių.

• Tikrai gali būti, kad kalta dėl to visai ne valios stoka.
• Sm pramogos svorio metimas

Tačiau kad ir kokios išvaizdos ar veislės jis bebūtų šuo papildo kiekvieno iš mūsų asmenybę ir gyvenimo būdą. Mūsų augintiniui susirgus ir laiku nepastebėjus ligos požymių, jis praranda apetitą, dingsta linksmumas, noras bėgioti, o ligą diagnozavus vėliau, jis gali suliesėti arba pasekmės gali būti visai liūdnos.

Reikia nepamiršti, kad liga gali pasireikšti visai priešingais požymiais nei prieš tai įvardyti. Kai kuriomis ligomis sergantis šuo, pavyzdžiui, sergantis dipilichoze, necukriniu diabetu, gali turėti labai gerą apetitą, tačiau atrodys sulysęs, plaukai pasišiaušę, praradęs natūralų kailio blizgesį.

Akivaizdu, kad diagnozuoti ligą pačiam šuns savininkui praktiškai yra labai sunku ar visai neįmanoma, todėl tam mes ir esame, - sako klinikos gydytojas. Ligai lengviau užkirsti kelią negu ją gydyti, todėl ligai įsisenėjus reikalinga sukurti barjerą tarp šuns organizmo ir ligos.

Gydant įsisenėjusią ligą daug daugiau pastangų turi būti nukreipiama į patogenų sunaikinimą. Daugelį ligos požymių pirmiausia pastebi rūpestingas šeimininkas.

Šuniui sergant kinta pulso, kvėpavimo dažnumas, neretai rausta ar gelsta gleivinė, sutrinka skrandžio ir žarnyno darbas, atsiranda kosulys, iš nosies ir akių teka išskyros ir t. Jei nors vieną iš šių nurodytų požymių turi jūsų augintinis, nedelsiant kreipkitės į veterinarijos kliniką. Tolimesnėje straipsnio dalyje trumpai aptarsime dažniausiai pasitaikančias šunų ligas ir jų požymius.

Ausų ir akių ligos Mano kalbintas pašnekovas veterinarijos gydytojas nurodo, kad grožio salonas kūnas plonas ligų būna įvairiausių, įvairios ir jas sukeliančios priežastys.

Šunys dažniausiai serga išorinės ausies ligomis, o vidinės ir vidurinės ausies ligų pasitaiko rečiau. Ausies hematoma kraujosruva - tai kraujo išsiliejimas po ausies oda, susidarius savotiškam kraujo augliui ausies kaušelyje. Ligos priežastys - traumos, įkandimai, nusikasymai. Hematoma dažniausiai atsiranda vidinėje ausies kaušelio pusėje. Atsiradus hematomai reikia uždėti šaltą kompresą, tvirtai priveržti ir kreiptis į veterinarijos specialistus.

Otitas - išorinės klausomosios landos gleivinės uždegimas. Juo šunys suserga dėl prastos priežiūros, kai yra nevalomos ausys, ar infekcijos. Šia liga dažniau serga ilgaausiai ilgaplaukiai šunys koker spanieliai, seteriai.

Taip pat didesnį polinkį šiai ligai turi šarpėjai, vokiečių aviganiai, bladhaundai. Otitai paūmėja pavasarį ir rudenį, kai orai drėgni, vėjuoti, dažnai lyja, taip pat vasarą, kai šunys maudosi vandens telkiniuose.

Kad šuo nesusirgtų šia liga, būtina profilaktiškai bent kartą per dvi savaites valyti šuns ausis, gerai išvalyti ausis išmaudžius šunį. Ausų apžiūra Akių ligos - tai pačios akies bei jos pagalbinių organų vokų, ašarų prietaiso ir akį judinančių raumenų ligos.

Paslaptingą hormoną, trukdantį sulieknėti, galima nesunkiai pergudrauti

Konjunktyvitas, arba akies junginės uždegimas, kyla dėl mechaninio poveikio, kai akis užteršiama dulkėmis ir tvirtomis dalelėmis, į akį patenka smulkių vabzdžių ar plaukų, jei akis trinama, cheminio akis užteršiama cheminėmis medžiagomis, dažniausia nuodingomisfizinio ilgai veikiama stipria, aiškia šviesa, trūkstant vitaminųdėl biologinių, t. Konjunktyvitas gali būti ūminis ir lėtinis. Ligos senų triušių svorio kritimas - akis parausta, išbrinksta, kojunktyva pasidaro skausminga, atsiranda šviesos baimė, pasirodo įvairios išskyros, kurios, ištekėdamos iš akies į įšorę, suerzina odą.

Labai dažnai šios išskyros džiūdamos suklijuoja akies vokų kraštus, ir akies ertmėje susikaupia daug pūlių.

Keratitas, arba akies ragenos uždegimas, daug retesnė liga negu konjunktyvitas. Jo priežastis gali būti mechaninis akies pažeidimas įdūrimas, užgavimas bėgant per krūmusmaro infekcija, kirminų poveikis. Dažniausia keratitas pasireiškia kartu su konjunktyvitu, todėl ir visi požymiai tokie kaip sergant konjunktyvitu. Be to, susirgus keratitu apie rageną labai patinsta kraujagyslės, išnyksta akies blizgesys ir ji padrumstėja, pabąla vyzdys.

Negydant šios ligos šuo apanka. Trichiazė - kai blakstienos auga į akies obuolio pusę ir dirgina akį.

Pagrindinės šunų ligos

Netaisyklingai augančias blakstienas reikia išpešioti. Jei jos ir toliau auga netaisyklinga kryptimi, būtina kreiptis į veterinarijos specialistus. Kai kurių šunų veislių dogų, senbernarų, dobermanų, vokiečių aviganių dažnai iškrenta trečiasis vokas. Šiuo atveju trečioje voko konjuktyva parausta ir išsikiša į priekį. Tie šunys dažnai serga konjuktyvitu, įvairiais uždegimais. Šiuo atveju gali padėti tik operacinis gydymas. Odos parazitai ir erkių pernešamos ligos Demodekozė - tai niežų erkės Demodex canis sukeliama liga.

Šios erkės yra apie 0,3 mm ilgio ir 0,04 mm pločio, parazituoja šuns odos riebalinėse liaukose ir plaukų maišeliuose.

Triušių miestelis

Sveiki šunys užsikrečia nuo sergančiųjų. Demodekoze sergančių šunų oda, dažniausia apie akis ir nuo snukio, iš pradžių pleiskanoja, po to atsiranda pūslelės, kurios supūliuoja. Negydant iškrinta plaukai. Niežų erke Demodex canis užsikrėtęs šuo Blusos. Šunų kūno paviršių parazituoja šunų, kačių ir žmoginės blusos, kurios minta krauju. Blusų kūno ilgis 1- 8 mm, stipriai suplotas iš šonų, prisitaikiusios gyventi tarp šeimininko plaukų. Įkasdama blusa šuns odą praduria pakitusiais dantytais viršutiniais žandais.

Įkandusi blusa sukelia alerginį odos niežulį, pleiskanojimą, išbėrimus ir net plaukų slinkimą.

Blusos yra šunų kaspinuočio Dipilidium caninum platintojos. Norint apsaugoti savo augintinį nuo blusų ir erkių veterinarijos klinikos gydytojai parinks geriausią apsaugą. Šuns plaukuose matoma blusa Erkių pernešamos ligos. Šiltuoju metų laikų mūsų augintiniai džiaugiasi ne tik pasivaikščiojimais gamtoje, bet ir pasivoliojimu žalioje žolėje.

Mano ūkis - Po vienu stogu – karvės, triušiai ir balandžiai

Tačiau dažnai mes net nesusimąstome, kad kartu su pasivoliojimais mūsų šuo gali prisirinkti ir kraujasiurbių erkių. Šiuo metu yra įvairiausia ir tikrai didelė šiuolaikinių priemonių pasiūla kaip, repelentai, antkakliai, lašai, pakabukai ir kt. Erkės yra aktyvios visą pliusinės temperatūros laikotarpį, todėl jų pernešamomis ligomis galima užsikrėsti nuo ankstyvo pavasario iki vėliausio rudens. Jau antroje vasaros pusėje ir rudenį jos pradeda ruoštis žiemai ir maitinimasis dar suaktyvėja.

Pastebėję įsisiurbusią erkę ant savo augintinio atminkite - erkės ištraukimu iš šuns odos jo neapsaugote nuo ligų. Nuo erkių įsisiurbimo šuo gali užsikrėsti babezioze, anaplazmoze, erlichioze ar borelioze Laimo liga. Nepradėjus laiku gydymo liga gali progresuoti, o jos padariniai gali būti labai liūdni, kurie gali privesti iki mylimo šuns netekties. Ištraukus erkę iš karto kreiptis į veterinarijos specialistus nėra būtina, tačiau reikia skirti didesnį dėmesį savo augintiniui. Pastebėjus tokius požymius, kaip patamsėjęs šlapimas, įtartina, neįprasta būsena, pakilusi temperatūra, - nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kuris, apžiūrėjęs jūsų augintinį ir atlikęs reikiamus tyrimus, paskirs būtiną gydymą.

Helmintozė, maras, pasiutligė, parvovirusinis gastroenteritas ir rachitas Helmintozė paplitusi mūsų šalyje šunų liga, tai parazitinių kirmėlių arba jų lervų invazija į šuns organizmą. Daugelio šunų žarnyne randama 3 - 4, o kartais net 5 rūšių kirminų parazituoja apvalieji kirminai ir kaspinuočiai. Dažniausiai pasitaikančios apvaliųjų kirminų sukeliamos helmintozės yra toksokarozė ir toksoaskaritozė. Užsikrėtęs kirminais šuo gali senų triušių svorio kritimas, pasirodo kraujas išmatose, būdingas svorio kritimas, suprastėja bendra šuns išvaizda, vėmimas kartais su kirmėlėmis.

Pastebėjus šiuos požymius senų triušių svorio kritimas pasitarti su veterinarijos specialistu, kuris, atnešus išmatų mėginį, ne tik nustatys tikslią diagnozę, bet paskirs ir gydymą. Mūsų tikslas - sveikas augintinis Norint išvengti užsikrėtimų šia liga jūsų augintiniai turi kuo mažiau bendrauti su pašaliniais, ypatingai su valkataujančiais šunimis, negalima mesti maisto ant žemės - reikia maitinti iš tam tikslui skirtų indų.

Šunų negalima šerti naminių gyvulių neištirtomis kepenimis, senų triušių svorio kritimas. Reikia įsitikinti, ar juose nėra echinokokų ar hidatidinio kaspinuočio lervų. Neleiskite šunims knaisiotis po sąšlavynus, atmatų dėžes, gyvulių skerdyklose ir kapinynuose.

Norint išvengti šių užsikrėtimų būtina profilaktiškai šuniui duoti antihelmintinius preparatus, prieš tai pasitarus su veterinarijos gydytoju, kuris botaninis lieknėjimas sa tinkamiausius preparatus ir nustatys jų vartojimo dziudo sportininkų svorio metimas. Šunų maras - tai ūminė virusinė liga.

Pakyla kūno temperatūra, sutrinka kvėpavimo ir virškinimo sistema, kartais ir centrinė nervų sistema. Ligą sukelia šunų maro virusai. Sveiki senų triušių svorio kritimas užsikrečia nuo sergančių šunų per sąlytį.

Liga plinta ir per virusais užkrėstus daiktus. Šunų maru dažniau 2 - 12 mėnesių amžiaus šuniukai, didesnis sergamumas pastebimas pavasarį, rudenį ir žiemą. Norint išvengti šios ligos būtina šunis skiepyti. Tik skiepijimo dėka šunys Lietuvoje šia liga serga kur kas rečiau, negu ši liga buvo išplitusi anksčiau. Pasiutligė - tai labai pavojinga liga ne tik šunims, bet ir kitiems gyvuliams bei žmonėms. Ją sukelia virusas, kuriuo naminius gyvulius ir žmones dažniausia užkrečia įkasdami užsikrėtę šunys.

Šunų pasiutligė būna skirtingų formų. Agresyvi ligos forma pasireiškia šiais simptomais: šuo pasidaro vangus, slepiasi nuo žmonių, ieško tamsių vietų, blogai arba visai neėda. Tačiau minėti požymiai gali būti ir atvirkštiniai, kai sergantis senų triušių svorio kritimas tampa pernelyg meilus, laižo žmogaus veidą ir rankas.

Užsikrėtę šunys bando ryti neėdamus daiktus: akmenis, pagalius, skudurus. Vėliau atsiranda svarbiausias ligos simptomas - dėl gerklų raumenų spazmų šuo nebegali nuryti vandens.