Klebonas meldžiasi dėl svorio, Kunigas Valerijus Rudzinskas: „Žemėje taip lengvai rojaus nesukursi“
Yra sena klebonija, į kurią žiemą įleidžiame miško darbininkus pasišildyti, nes ten yra krosnis. Dėkoju visiems parapijiečiams, kurie įvairiais būdais auginate gyvojo Dievo paveikslą — giedodami choruose, melsdamiesi, skaitydami Dievo Žodį, mokydami tikėjimo tiesų ir liudydami tikėjimą, garbindami Švenčiausiąjį Sakramentą procesijose ir adoracijoje, savanoriaudami, veikdami artimo meilės darbuose ir kitose veiklose, aukodami. Kiekvienas kunigas išsikeldamas iš parapijos joje palieka savo pėdsakus. Parodą palydėjo jos kuratorė muziejininkė Ernesta Juodsnukytė. Kiek esu susipažinęs su kunigystę palikusiais, suprantu, kad jie laimingi nesijaučia. Sutkuose pakrikštijau 2 vaikus, santuokų nebuvo, palaidojau kasmet apie
Buvo sudėta apie kv. Presbiterijos lubos ir skliautai atnaujinti su visa simbolika.
Nemažai darbų atlikta ir klebonijoje. To žmonės kartais nepastebi. Šventoriuje atnaujinti trys kryžiai. O Sutkuose dirbau trumpiau, todėl čia ženklesnių darbų atlikti neteko, bet pavyko iš lauko perdažyti senąją medinę bažnyčią, jos stogą, grindis, bokštą. Įsigyta keletas apeigoms skirtų priemonių.
Žinoma, teko ne vienąsyk sulaukti paramos iš Kriūkų seniūnės Onos Rakauskienės. Ji pastebėjo, kad Sutkuose esančios kapinės yra labai lankomos, todėl seniūnija neatsitiktinai dėjo pastangas ir sutvarkė pagrindinį kapinių taką.
Šiais metais seniūnai skundėsi, kad per žolės pjovimą ir gėlių ravėjimą neturi laiko daugiau dėmesio skirti kapinių ar kapinaičių tvoroms tvarkyti, tačiau Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė sakė privalėjusi rasti laiko, nes kai kurios tvoros jau prašėsi dėmesio.
Be to, šiems darbams pasiruošta iš anksto, todėl atidėlioti jų nebuvo galima. Visa tai — materialūs dalykai. Gal kas nors naujo atlikta ir sielovadoje?
Lukšiuose pavyko įkurti maldos grupelę, kuri antradieniais Mėginome gyventi kolektyviniu dvasingumu, t. Kartais su parapijiečiais žiūrėdavome religinius filmus. Veikė ABBA programa: vaikai ateidavo į tikybos pamokėles, o parapijietis Vygantas Matusevičius per televizorių tėvams rodydavo suaugusiems skirtas tikybos paskaitas.
Atvykdavo svečių su paskaitomis, kadangi parapijos namai turėjo geras patalpas.
Ką galėtumėte pasakyti apie bendruomenę, pagalbininkus, kurie turbūt nuolat padėdavo? Lukšiečiai — gana išsilavinę žmonės.
Rašto žodžiai jį lydėjusiems mokiniams. Gegužės 10 d. Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švč. Marijai parapijos bažnyčioje buvo paminėtos kun.
Jie yra įvairių profesijų, kurių ne kiekviename miestelyje rastum. Parapijos pastoracinėje taryboje ir miestelio bendruomenėje — daug tų pačių asmenų. Visi jie buvo geri pagalbininkai ir parapijai, ir bendruomenei. Daugiausiai darbų atlikdavo patys mūsų parapijiečiai, daug padėdavo seniūnas Vidas Cikana, pažinojęs meistrų, galinčių įvairius darbus atlikti.
Dažnai organizuodavome keliones.
XXI amžius Į naują parapiją atsikėlęs kunigas — apie padėtį kaime, norą su malūnsparniu persikelti bažnyčią, epidemijos priežastis… Įprasta, kad vasarą Lietuvos vyskupai kunigus perkelia iš vienos vietos į kitą, kartais juos sukeičia arba išsiunčia studijuoti į užsienį. Tai — kun. Pokalbis netrumpas, bet turbūt įdomus, ne tik atskleidžiantis kaimų ir nedidelių miestelių padėtį, bet ir paaiškinąs, kodėl pasaulyje siaučia koronaviruso epidemija. Lukšiuose dirbote 10 metų.
Kadangi išlikę mano asmeniniai ryšiai su buvusia Alytaus Šv. Angelų Sargų parapija, aplankyti Dzūkijos sostinę ir žymesnes šio regiono vietas pakviesdavo Alytaus miesto švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas. Užsisakę autobusą apie 40 lukšiečių Alytaus savivaldybės kvietimu į ten penkis kartus vyko. Be to, Alytaus miesto mokyklų direktoriai ir pavaduotojai pareiškė norą atvykti į Šakių rajoną, kur yra keli dvarai.
Taigi teko jiems tokias keliones suorganizuoti. Alytiškiai Lukšiams padovanojo stiebą valstybinei vėliavai, kuri plevėsuoja šalia šventoriaus tvoros, toje vietoje, kur enkavedistai kankindavo žmones ir būdavo užkasami nužudytieji.
Lukšių bendruomenė buvo puiki, pasitardami daug nuveikėme, žmonės mėgdavo talkas. Tai — puiki galimybė ne tik pasidarbuoti, bet ir pabendrauti.
Pavyzdžiui, rudenį, kai dideliame šventoriuje prikrisdavo lapų, žmonės tuoj susiorganizuodavo, dar Vinco Grybo gimnazijos gimnazistai prisijungdavo ir lapus sugrėbdavo. Beje, gimnazija skirdavo autobusiuką, kai reikėdavo nuvykti į katalikiškus jaunimo renginius. Visąlaik būdavo aktyvių žmonių, jie paliko norinčių bendrauti įspūdį. Gal Lukšių ir Sutkų parapijose yra kokių nors tik toms vietovėms būdingų tradicijų?
Lukšių parapijoje yra dvi koplyčios — Stalioriuose ir Lepšiuose.
- Share on Facebook Share on Twitter Šiandien tarp skirtingų profesijų atstovų yra daug konkurencijos, taigi rasti tinkamą darbą nėra lengva.
- Tačiau Telšių vyskupas kalba kitaip.
- Kun. Juozo Zdebskio minėjimas Šlavantuose - edukatoriai.lt
- Kokia piktograma meldžiasi rasti gerą darbą?
- Ведь было время.
Ten esančiose kapinaitėse jau leidžiama laidoti prieš kelis dešimtmečius palaidotųjų artimuosius. Lepšių koplyčioje paskutinį rugpjūčio šeštadienį vyksta kartų susitikimas, suvažiuoja senieji kaimo gyventojai, čia baigę mokyklą.
Nemažai jų gyvena Lukšiuose. Staliorių koplyčioje šv. Mišios aukojamos per Vėlines, įprasta švęsti Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo atlaidus, seniūnijos mastu minėti Gedulo ir Vilties dieną.
Žmonės koplyčias prižiūri, jomis rūpinasi. Lukšiuose atsiranda tradicijų, susijusių su Zyplių dvaru.
Vaizduoti Jėzaus gimimo įvykį reiškia paprastai ir džiaugsmingai skelbti Dievo Sūnaus įsikūnijimo slėpinį. Prakartėlė yra tarsi gyva Evangelija, kylanti iš Šventojo Rašto puslapių. Kai kontempliuojame Viešpaties gimimo sceną, esame kviečiami dvasiškai leistis į kelionę patraukti nuolankumo To, kuris tapo žmogumi, kad pasitiktų kiekvieną žmogų.
Bažnyčioje išskirčiau tradiciją puošti prakartėlę. Žmonės čia atneša paukščių ar žvėrelių iškamšų.
O Sutkuose anksčiau buvo garsūs Šv. Roko atlaidai, kai į juos suvažiuodavo keliskart daugiau žmonių, negu yra parapijiečių. Dabar, kai sodybos tuščios, tai ir buvusieji parapijiečiai, gyvenantys kitose Lietuvos vietose, pasisvečiuoti į Sutkus per Šv.
Roko atlaidus retai jau beatvyksta, nes vyresnioji karta neįtikėtinai sparčiai nyksta. Kiek kartų per tuos 10 metų kalėdojote? Kas labiausiai įsiminė? Kalėdodavau kasmet, bet paskutiniaisiais metais pradėjęs nebaigdavau, nes vis peršaldavau.
Įeinu į trobą, ten prikūrenta, išeinu į lauką, nespėju kepurės užsidėti ir kitą dieną jau imu kosėti, sloguoti, pajuntu, kad turi temperatūros. Kitais metais ėmiau kalėdoti nuo rudens, po visų žemės darbų, bet vis tiek nebaigiau. Tačiau būdamas jaunesnis aplankiau beveik visas sodybas. Nuošalesnių kaimų gyventojai žiemą vyksta melstis į Šakius, nes ten bažnyčia šildoma.
Jie ir vaikus Pirmajai Komunijai ten pageidauja vesti. Juk tikyba irgi dėstoma savo, o ne kitoje mokykloje.
Kokia piktograma meldžiasi rasti gerą darbą?
Pas mus nėra taip, kaip Egipte, kur bažnyčios, mečetės ar kitos šventovės, valstybės lėšomis šildomos žiemą, vėsinamos vasarą. Lukšių parapijoje gyvena bene trys jehovistų šeimos. Dvi mane priimdavo ir pabendraudavome. O ar kalėdojote Sutkuose, kur dirbote trejus metus. Kiek šioje parapijoje žmonių gyvena? Kaip minėjau, kaimai nyksta neįtikėtinu tempu, kartais ir kaimyninės parapijos klebonas mūsų parapijiečius aplanko, kartais tenka pasitenkinti tik ligonių lankymu prieš didžiąsias šventes.
Sutkų parapija nedidelė, bet vieninga: kuomet reikėjo dažyti bažnyčią, jie greitai susiorganizavo ir surinko pakankamai lėšų remontui, o pridėjus Šv.
Roko atlaidų rinkliavą iš savo kišenės lėšų už remontą pridėti nereikėjo. O kiek priimdavo Pirmąją Komuniją, kiek gavo Sutvirtinimo sakramentą? Pirmąją Komuniją — kasmet po 18—20, beveik visi ketvirtokai, o Sutvirtinimo sakramentą — po 20— Šiemet Pirmąją Komuniją priėmė 22, o Sutvirtinimo sakramentą gavo Gimnazijoje to amžiaus vaikų yra daugiau, bet dalis jų gyvena kitose aplinkinėse parapijose ir ten ruošiasi šiems sakramentams.
Pastebėjau, kad vaikai dabar laisvesni, nes švietimo sistema laisvėja, moksleiviams įskiepija daugiau sąmoningumo, savarankiškumo.
Žinoma, tokie ne visi, bet smagu, kad ir bent keli yra tokie. Įdomu, ar suskaičiavote, kiek kartų per tuos 10 metų pakrikštijote, sutuokėte ir palaidojote Lukšiuose ir Sutkuose iš viso ir atskirai skirtingais metais?
Ar tie skaičiai kasmet labai skyrėsi? Nesuskaičiavau, kiek per darbo Lukšiuose metus pakrikštijau. Įprasta, kad per metus būna apie 15—20 krikštynų, 5—6 santuokos ir apie 40 laidotuvių. Per 10 metų Lukšiuose palaidojau daugiau kaip žmonių. Į jų vietą į Lukšius gyventi sugrįžo mažai kas. Vaikai baigia mokyklas ir išvažiavę į miestus atgal į tėviškę nesugrįžta. Sutkuose palaidojau paskutinius kelių kaimų gyventojus.
Čia gal 12 namų belikę, bet daugiau kaip pusė tušti.
Jei kas nusiperka sodybą, tai tik vasarą joje būna, o žiemą gyvena mieste. Pergalės klebono įvaizdis Šventasis buvo žinomas per savo gyvenimą per savo žemiškąjį gyvenimą.
Žmonės, kurie kreipėsi į ją su savo prašymais, gavo pageidaujamą per trumpą laiką. Yra daug įrodymų, kad maldos už šventąjį padeda ieškoti darbo. Malda už Sankt Peterburgo Švč. Ksenijos skamba taip: "O šventoji gerbiama mama Xenia!
Pagal Visagalio pastogę ji gyveno, Dievo Motinai, alkaną ir sustiprintą, alkį ir troškulį, šalta ir karšta, persekiojimą ir persekiojimą, Dievo numatymo ir stebuklų dovana, gauta Visagalio šešėlyje. Dabar Šventoji Bažnyčia, kaip kvepianti spalva, šlovina tave. Artimiausi jūsų laidojimo vietoje, jūsų šventųjų įvaizdyje, tarsi gyvi, tai yra su mumis, mes meldžiamės: prašome priimti mūsų prašymus ir atnešti juos į šventąjį Tėvą dangaus, kaip drąsos Jam.
Prašykite amžinojo išganymo, kuris ateina pas jus, už mūsų gerus darbus ir siekiame mūsų dosnų palaiminimų, nuo visų bėdų ir skausmų, išlaisvinimo.
Lazdijų rajono Šlavantų ir Rudaminos parapijos — paskutinės, kuriose jis atliko kunigišką tarnystę. Zdebskis buvo ypatingo likimo ir gebėjimų žmogus, nors ir ne visų buvo suprastas. Jis aplankė Pavolgio, Kazachijos, Sibiro katalikus.
Kanauninkas priminė kun.
Kun. Juozo Zdebskio minėjimas Šlavantuose
Roberto Grigo knygoje aprašytą atvejį, kada jis, jaunuolis, tarnaudamas sovietinėje armijoje, atsisakė priimti kario priesaiką. Kunigas Juozas Robertą aplankė, suteikė sakramentus, morališkai pastiprino.
- Может быть, я и есть Ярлан Зей.
- Я думаю, - сказал он, - что лишь по чистой случайности подобная ситуация никогда не возникала ранее.
Jis mano, kad kun. Lankantis parapijose pas dvasininkus kun. Juozas eidavo į bažnyčią ir melsdavosi Kryžiaus kelią, o pravažiuojant pro kapines, aukodavo maldą už mirusiuosius. Homiletas manantis, kad Rudaminoje prie kun. Zdebskio kapo galėtų atvykti kunigų seminarijų klierikai, broliai kunigai ir atliktų sąžinės sąskaitas, apmąstytų ir sektų jo pavyzdžiu. Mišių metu giedojo parapijos choras vargonininkas Juozas Mikalauskas.
- Возможно, когда-нибудь жизненный прилив снова затопит их, - пока что же этот старинный сад был секретом, которым владели только они вдвоем.
- Уже давно отправление сигналов превратилась не более чем в бессмысленный ритуал, ныне выполнявшийся животным, забывшим, как познают новое, и роботом, никогда не знавшим, что означает слово Когда немыслимо древний голос стих, в наступившем безмолвии Элвина охватила волна жалости.
- klebonas | edukatoriai.lt
- Возможно, все это было лишь производным теории вероятностей, действия законов случая.
Visuotinę maldą, specialiai šiai šventei sukūrė Asta Maksimavičiūtė, kurioje buvo raginama melstis ir už kun.
Zdebskį, kad Viešpats jį iškeltų į altorių garbę. Gali būti, kad Neturtėliui darė įspūdį Romos Didžiosios Švč. Marijos bazilikos mozaikos, vaizduojančios Jėzaus gimimą — klebonas meldžiasi dėl svorio tos vietos, kur pagal senovinę tradiciją saugomos ėdžių lentelių relikvijos.
Lsveikata TV Pranciškoniškieji šaltiniai išsamiai aprašo, kas vyko Greče. Ištikimas viršūnės svorio metimo slidės, vos tai išgirdęs, čia pat nuėjo nurodytoje vietoje parengti viso to, ko reikėjo pagal šventojo norą. Gruodžio ąją iš įvairių pusių į Grečą atvyko daug brolių, juos lydėjo iš apylinkių vyrai bei moterys su gėlėmis ir deglais pasišviesti tą šventą naktį.
Pranciškus atvykęs rado prakartėlę su šienu, jaučiu ir asilu. Šaukotas, LT, Radvilškio r. Tai yra jų gyvenimo būdas, kurį patinka praktikuoti, ir kurį toleruoja jų aplinka. Po to klebonas meldžiasi dėl svorio iškilmingai ant prakartėlės šventė Eucharistiją, parodydamas ryšį tarp Dievo Sūnaus įsikūnijimo ir Eucharistijos.
Ta proga Greče nebuvo prakartėlės figūrų. Prakartėlės sceną vaizdavo ir išgyveno patys susirinkusieji. Taip atsirado mūsų tradicija: visi susibūrė apie grotą pilni džiaugsmo, neliko jokios distancijos tarp vykstančio veiksmo ir šio slėpinio dalyvių.
Pirmasis šventojo Pranciškaus biografas Tomas Celanietis primena, kad klebonas meldžiasi dėl svorio naktį prie paprastos ir jaudinančios scenos dar buvo dovanotas ir stebuklingas regėjimas: vienas iš dalyvių regėjo prakartėlėje gulintį patį Kūdikėlį Jėzų. Visas pasaulis ruošis Kalėdoms, bet nebūtinai suvoks ir lauks Kristaus atėjimo. Suskubom įžiebti miesto egles, kiek anksčiau papuošėme prekybos centrus kalėdinėmis girliandomis ir žaislais.
Galim drąsiai sakyti — keliomis savaitėmis paankstinome advento laiką. Ar suprantame, kad laukdami Kalėdų mes ne tik laukiame Kristaus gimimo, o taip pat mokomės melstis? Yra ir daugiau dieviškosios bei vietinės valdžios samplaikos apraiškų.
Klebonas meldžiasi dėl svorio
Už Nidos bažnyčios komunalines paslaugas moka ne pati bažnyčia. Kas moka, kunigo ir mero atsakymai skiriasi.
Už komunalines paslaugas, aut. O Neringos meras tai neigia. Išeitų, kad pinigai tiesiog padaro ratą, bet vis tiek iš mokesčių mokėtojų kišenės.