Kūno plonas narsumas. Oda...balta, geltona, juoda:bendrumai ir skirtumai
Žvilgtelkite ryte į veidrodį, kai atsikeliate gerai ir saldžiai išsimiegoję. Ir, nėra nė vieno tarp nemariųjų dievų, nė vieno tarp jaunų žmonių, - kuris nuo meilės pabėgtų. Tokius pasirodymus ypač mėgdavo Romos imperatoriai. Dažnai, pavargusi nuo alkio, ji naktį praleido studijoje, bet niekada neprarado tvirtybės, palaikydama savo kreipimusis į Leningradą konfidencialiomis ir drąsiomis eilėmis.
Juolab tai atrodė nesunku, nes gandai apie prisikėlusįjį, baugūs ir keisti, neatskleidė visos tiesos, tik miglotai įspėjo apie kažką siaubinga. Jau kėlėsi Eleazaras nuo akmens, pasirengęs leistis įkandin tolstančios į dykumą saulės, bet čia prisiartino turtingas romėnas, lydimas ginkluoto vergo, ir skambiai pašaukė jį: — Eleazarai!
Ir išvydo Eleazaras puikų, išdidų, šlovės nutviekstą veidą kūno plonas narsumas šviesius drabužius, ir brangakmenius, tviskančius saulėje. Raustelėję spinduliai nudažė galvą ir veidą blausiai tviskančia bronza — ir išvydo tai Eleazaras. Klusniai atsisėdo į savo vietą ir alsiai nudelbė akis. Bet tu storas kaip statinė, o storuliai nebūna pikti, sakė didysis Cezaris, ir aš nesuprantu, kodėl tavęs taip baidosi žmonės.
Leisi man pas tave pernakvoti? Jau vėlu, o aš neturiu pastogės! Dar niekas nebuvo prašęs Eleazaro apnakvindinti. Manau, atsiras ir kūno plonas narsumas vyno… — Aš neturiu vyno. Romėnas nusijuokė. Neturi vyno! Na ką gi, tebus taip: juk kalbos kartais svaigina galvą ne blogiau už Falerno vyną. Rankos mostu jis atleido vergą, ir juodu liko dviese. Ir vėl prabilo skulptorius, bet tarytum draug su nykstančia saule nyko gyvastis iš jo žodžių, jie darėsi blankūs, tušti, tarsi svirduliuotų ant netvirtų kojų, tarsi slystų ir kristų, prisigėrę liūdesio ir nevilties vyno.
Vėrėsi tarp jų juodos įgriovos — kaip tolimos užuominos apie didžiąją tuštumą ir didžiąją tamsą. Juk tris dienas, sakė man, tu praleidai kape. Ten tikriausiai šalta… ir iš ten parsinešei tą bjaurų įprotį apsieiti be ugnies ir vyno. O aš mėgstu ugnį, čia taip greitai temsta… Labai įdomios tavo antakių ir kaktos linijos: tarsi pelenais užpustyti rūmų griuvėsiai po žemės drebėjimo. Bet kodėl tu vilki tokiais keistais ir nedailiais drabužiais?
Aš mačiau jūsų šalies jaunikius, jie dėvi tokį apdarą — tokį juokingą apdarą — tokį baisų apdarą… Bet argi tu jaunikis? Jau pasislėpė saulė, iš rytų nudryko juodas didžiulis šešėlis — lyg didžiulės basos pėdos nušnarėjo per smėlį, ir greito bėgsmo dvelksmas šalčiu nutvilkė nugarą.
Ar tik neminti tu tamsa?. O aš norėčiau ugnies — nors menkos ugnelės, nors menkos ugnelės. Ir man šaltoka, jūsų naktys tokios barbariškai šaltos… Jei nebūtų taip tamsu, sakyčiau, kad žiūri tu į mane, Eleazarai. Taip, regis, žiūri… Juk žiūri į mane, aš jaučiu, — na štai, tu nusišypsojai.
Atėjo naktis, ir sunkios juodumos pritvinko oras. Aš kuriu, taip, tai vadinama — kūryba… bet tam reikia dienos. Šaltam marmurui aš suteikiu gyvybę, lydau ugnyje skambančią bronzą — skaisčioje, karštoje ugnyje… Kodėl tu palietei man ranką? Ir juodu įėjo vidun. Ir ilga naktis užgulė žemę. Vergas nesulaukė pono ir atėjo jo ieškoti, kai jau aukštai kybojo saulė.
Ir išvydo: tiesiai po plieskiančiais jos spinduliais sėdi greta vienas kito Eleazaras ir jo ponas, žiūri aukštyn ir tyli. Ji buvo apdovanota trimis ordinais ir medaliais. Neįmanoma neprisiminti kitų tų laikų moterų poetų, tokių kaip A. Achmatova, M. Aligeris, R.
Didžiojo Tėvynės karo laikotarpio lyrika yra ryškus, įvairus reiškinys, platus jame išreikštų žmogaus jausmų spektre.
09 23. Nuogumas scenoje
Ji išsiskyrė pilietinės kalbos aistra ir minčių aukštumu, stengėsi kovoti už savo tėvynės laisvę. Eidami kartu su kariaujančiais žmonėmis karo keliais, jie atidžiai pažvelgė į jo veidą, klausėsi jo kalbos ir, būdami nuolat arti, rado jėgų savo eilėraščiui.
Drąsa Mes žinome, kas yra ant svarstyklių Ir kas vyksta dabar. Drąsos valanda išmušė mūsų laikrodį Ir drąsa mūsų nepaliks. Nėra baisu gulėti po kulkomis negyvai, Negraudu likti benamiui. Ir mes jus išgelbėsime, rusų kalba, Puikus rusiškas žodis.
Mes jus nešime laisvai ir sąžiningai Ir mes duosime savo anūkams, ir mes išgelbėsime nuo nelaisvės Amžinai! Akhmatova, Karo laikotarpio poetinė žurnalistika savo apimtimi yra beveik beribis reiškinys. Laikraščių darbo mastas ir visi publicistiniai eilėraščiai iš pradžių buvo paskelbti laikraščiuose buvo tikrai grandiozinis.
Pakanka pasakyti, kad, pavyzdžiui, m. Buvo išspausdintas karinis laikraštis, o bendras jų vienkartinis tiražas buvo 3 egzempliorių.
Iš naktinių laikraščių juostelių, Vis dar kvepia priekinės linijos dūmais, Satyra, daina, šūkis, poezija Aš ateinu pas savo skaitytojus, - kūno plonas narsumas Nikolajus Brownas. Ir taip galėjo pasakyti visi poetai-publicistai.
Poetinė žurnalistika buvo nepakeičiamas ir karingas kiekvienos karo dienos dalyvis. Geriausiuose savo darbuose ji sujungė aštrų žurnalistinės formos išgryninimą, giliausią priešo neapykantą su karštu humanizmu, proletarišku internacionalizmu ir giliausiu tikėjimu žmonijos triumfu.
Šis puikus ir sudėtingas susiliejimas poetinei Didžiojo Tėvynės karo laikotarpio žurnalistikai suteikė didžiulę agitacinę įtakos jėgą. Amžinasis menas Poezija gyveno, gyvena ir gyvens amžinai. Jei anksčiau tai buvo sudėtingi senovės graikų poetų kūriniai, kuriuose žaismas žodžiais ir asociacijomis suklaidino ir supainiojo skaitytojų mintis, tai vėliau jis įsikūnijo į viduramžių ir sidabro amžiaus poeziją.
Na, jei kalbame šių dienų kalba, tai kartu su klasikine poezija poezija įsikūnija į šiuolaikinį, jaunimo meną.
09 Nuogumas scenoje , Lietuvos Aidas - Valstybės laikraštis
Poezija, sako UNESCO sprendimas, gali būti atsakymas į opiausius ir giliausius šiuolaikinio žmogaus dvasinius klausimus, tačiau tam būtina atkreipti į ją kuo platesnį visuomenės dėmesį. Be to, Pasaulinė poezijos diena turėtų suteikti galimybę plačiau pasiskelbti mažoms leidykloms, kurių pastangos iš esmės pasiekia šiuolaikinių poetų, literatūros klubų kūrybos skaitytojus, atgaivindamos seną tradiciją-gyvą skambų poetinį žodį.
Ši diena, pasak UNESCO, skirta žiniasklaidai sukurti teigiamą poezijos įvaizdį kaip tikrai šiuolaikinį meną, atvirą žmonėms. Įsivaizduokite mūsų gyvenimą be poezijos Be sveikinimų su šventėmis, be dainų, be Puškino, Lermontovo, Šekspyro, šiuolaikinių autorių Detėjus ja gėrėjos ir girt pradėjo: žavėjosi jos grakštumu ir judesių darna su muzika, kitaros skambesiais; jos kojų lieknumu ir tūkstančiu mažiausių kūno virpesių Taidė, lyg su pašaipa man mestelėjo. Tačiau heteros gr. Tai buvo įvairiausio pobūdžio dainos.
Suprantama, kad pirmiausia tai buvo skolijos apie mitinių personažų didvyriškumą ir amžininkų drąsą kovose.
Bet žinomos ir skolijos, kuriose moterys užima toli gražu ne paskutinę vietą. Poetas ir dainius, kilmingos giminės atstovas iš Lesbo salos - Alkajus gr. Alkaios, VII a. Taip pat buvo labai populiarios ir erotinės skolijos. Jas rašė Aristofanas, Eschilas, Euridipas ir kiti dramaturgai.
Didžiųjų Panatėjajų gr. Ištisas tris dienas vykdavo įvairūs žaidimai, deklamacijos, giesmių, fleitų ir citrų varžybos. Apsinuoginę jaunuolių chorai šokdavo senovinę kūno plonas narsumas, stadionuose vykdavo nuogo kūno mankštos, imtynės, kumščių kovos ir pankratijonas. Ketvirtą dieną vykdavo eitynės iki Erechtijono Atėnų akropolyje — aukščiausios graikų šventyklos, kurioje augo alyvmedis ir iš kurio kilo visi žmonės.
Tarp jų ir didysis atėniečių pranokėjas ir Atėnų karalius Erechtėjas gr. Erechtheus- vardas reiškiąs vaisingąją dirvą ir kuris, išdygęs iš žemės, apsireikšdavo visiškai nuogas. Šventykloje buvo kelios patalpos ir šventenybės: Atėnės ir Poseidono šventa vieta, kurioje Poseidonas trišakiu suskaldė uolą, atikiečių protėvio, Erechtėjo aukuras ir mitinio pirmojo Atėnų karaliaus Kekropo gr.
Kekrops — pusiau žmogaus, pusiau žalčio kapas. Kekropas buvo teisėjas Poseidono ir Atėnės ginče dėl miesto įkūrimo. Procesija nešdavusi Erechtijono Atėnei naują drabužį, kurį austi ir siuvinėti galėdavo tik kilmingos mergelės. Procesiją stebėdavo Olimpo dievai, stebintys, kaip pagerbiama Atėnė.
Kitos šventės ir įsimintinos datos kovo 21 d
Graikų teatras — tai ne tik religinių apeigų atlikimas, daugiau ar mažiau susijęs su erotika. Teatronai buvo statomi pačiose gražiausiose senosios Graikijos vietose, tapdami neatsiejama juos supančio peizažo dalimi. Didžiųjų graikų dramaturgų — Sofoklio, Eschilo, Aristofano ir daugelio kitų, laikmečiu, kai graikų teatras pasiekė savo apogėjų, moterų vaidmenis atlikdavo vyrai. Bet jau Frinichas gr. Phrynichos; V a. Tačiau be viešų vaidinimų, vykusių milžiniškuose amfiteatruose ir talpinančiuose tūkstančius žiūrovų, turtingų atėniečių namuose vykdavo savotiški uždari vakarai — įvairios šventės ir vaidinimai.
Jų dauguma buvo grynai erotinio pobūdžio. Šiuose vaidinimuose, pagrindinius vaidmenis atlikdavo heteros. Heteros graikų visuomenėje užėmė gana svarbią vietą. Yra žinoma, kad net Sokratas ėmė šokių pamokas pas aistringąją heterą Aspaziją Miletietę gr.
Aspasiaiš kurios, nors ji buvo išprususi ir protinga, labai šaipėsi antikiniai komediografai. Žvilgtelkite ryte į veidrodį, kai atsikeliate gerai ir saldžiai išsimiegoję. Arba gerai pasimankštinę, smagiai praleidę dieną gryname ore.
Mūsų draugai
Kokia tuomet būna lygi ir skaisti veido oda! Veido grožį lemia ir kasdieniniai įpročiai. Pavyzdžiui, netaisyklinga veido mimika, natūraliai pasikartojantys veido raumenų judesiai, — dėl jų susidaro ir pirmosios nepageidaujamos raukšlės. Labai svarbu išmokti atpalaiduoti veido raumenis, tuomet oda atrodys jauna, gaivi ir graži. Bet kokios spalvos odai labai svarbi taisyklinga kasdieninė priežiūra priemonėmis, kurios yra skirtos būtent baltosios, geltonosios ar juodosios rasės atstovams, aišku, atsižvelgiant ir į odos tipą labai sausa, sausa, jautri, mišri ar riebi oda.
Kas būdinga baltosios rasės moters odos priežiūrai? Ką reikėtų žinoti apie baltą odą?
Ji yra plonesnė, turi mažiau melanino, todėl, palyginti su tamsesne, yra jautresnė saulės poveikiui, karščiui ir šalčiui; jai labiau būdingi išsiplėtę kapiliarai ant skruostų ir nosies sparnelių srityje. Balta oda greičiau sensta, jeigu per daug ir per dažnai piktnaudžiaujama saulės spinduliais.
- Ji gali būti balta, ruda ar juoda, neskaitant įvairių tonų ir atspalvių.
- Žiurkėnas turi numesti svorį
- Bet gyvatė buvo klastinga, o moteris silpna ir lengvabūdė.
- Eleazaras | Šiaurės Atėnai
- GYVENIMO BŪDAS - Sveikas Žmogus
- Kodėl poezijos diena švenčiama kovo 21 d. Pasaulinė poezijos diena
- II Kažkas neatsargiai kilstelėjo šydą.
- Ar jūs numetate svorio su iud
Ji sugeria net ir nedidelius, pro debesis prasiskverbiančius ultravioletinių spindulių kiekius. Tačiau reiktų žinoti, kad tam tikras jų kiekis yra būtinas vitamino D gamybai organizme. Šis vitaminas reikalingas, kad normaliai augtų kaulai. Per didelis saulės spindulių kiekis baltiesiems yra ypač kenksmingas.
Balta oda jautriausiai ir greičiausiai iš visų reaguoja į saulės spindulius — ji gali parausti pabuvus saulėje vos 15 min. Taigi baltaodei būtina naudoti saulės apsauginius kremus. Žmonių, gyvenančių Viduržemio jūros regione bei Vidurio Rytuose, odos spalva yra šviesiai ruda su auksiniu atspalviu. Ji storesnė ir riebesnė, jai būdingos stambesnės poros, mažesnis jautrumas saulei, rečiau formuojasi raukšlės.