Etui na telefoną viso kūno plonas fantastiškas

M a n n u ­ sispjaut į visas tas nesąmones apie tyrumą, kurias kalė m um s į galvą Šv. Tačiau L iza buvo nusiteikusi taip pat ryžtingai. Gal Keidžas sakė tiesą?

D raugė ketino dar kažką p rid u rti, bet į praviras d u ris pa­ sibeldė N ik o sesuo. N ika s sako, yra pasiryžęs padėti tau susiruošti ir nuvežti kur tik panorėsi arba p asiū lyti ranką ir širdį, nelygu, ką pasirinksi.

  • Jis priėjo prie lovos ir prisėdo ant kraštelio.
  • Beyonce svorio metimas 2021 m
  • Deginti riebalines viršutines rankas

D v i priešingybės. V isiškai dėl visko sutariančios. Per pastaruosius ketverius m etus jos sm arkiai pasikeitė, ypač M eredita. L iza visada buvo akinam ai graži, jai neteko nešioti ak in ių ar kentėti nuo vaikiško tuklum o.

O M ered ita tik prieš dvejus metus už k išen p in ig iu s įsig ijo kontaktinius lęšius, atsikratė akin ių ir v isi atkreipė dėm esį į nepaprastas jos akis. O kitkuo pasirūpino p rig im tis ir laikas: veidas įgijo ryškių su b tilių bruožų, plau kai tapo tankūs ir žvilgantys, o figūra - raiškiai apvali reikiam ose vietose. A štuoniolikm etė ryškios išvaizdos Liza garbanotais lie p s­ ningais plaukais atrodė žem iška ir įž ū lia i graži. M eredita, p rie­ šingai, buvo santūri, sklid in a orum o ir nuostabi.

Kad ir kur m erginos pa­ sirodydavo, vyrų galvos krypdavo įkandin jų lyg saulėgrąžos į saulę. Liza m ėgavosi dėm esiu, ji dievino jaudinam ą su sitik i­ mo nuojautą ir kerintį rom ano naujumą. M eredita, priešingai, buvo visiškai abejinga savo pasisekim ui tarp vyrų. N ors jai patiko susitikinėti su vaikinais, eiti su jais slid in ė ti ir į šokius, o pasim atym ai teikdavo pasitenkinim ą, bet to li gražu nekėlė tokio beprotiško jaudulio, kokio ji tikėjosi.

Bučiniam s M e red i­ ta taip pat likdavo abejinga. Lizos manymu, taip buvo todėl, kad draugė, visai nežinia kodėl, savo idealu laikė Parkerį ir lyg in o su juo kiekvieną sutiktą jaunuolį.

Žinom a, iš dalies tai paaiškino M ereditos abejingumą, bet tikroji bėda buvo ta, kad ji nuo vaikystės sukinėjosi tarp suaugusiųjų ir augo prižiū rim a tėvo, valdingo ir p ripratusio prie dukters paklusnum o. N ors su L ič fild o berniukais leisti laiką buvo visai smagu, ji jautėsi esanti daug už juos vyresnė. M eredita nuo mažum ės tvirtai žinojo, kad n ori gauti kole­ džo d iplom ą ir užim ti deram ą vietą tėvo kom panijoje.

O L ič ­ fild o vaikinai, net ir vyresnieji jų broliai, atrodė, neturi kitokių interesų, išskyrus seksą, sportą ir išgertuves. M in tis atsiduoti kokiam nors berniūkščiui vien tam, kad būtų papildytas Ben- sonhersto skaistuolių, kurias įveikė L ič fild o m okiniai, sąrašas, pasak gandų, kabantis m okyklos aktų salėje, M ered itai atrodė ne tik beprasmė, bet ir žem inanti. Kada nors ji sutiks žm ogų, kuriam panorės atsiduoti, ir tegul jis bus tas, kuriu o M eredita žavisi, kuriu o pasitiki M eilės, iš kurios tikėjosi kai ko daugiau, ne vien intym um o lovoje.

M eredita įsivaizdavo ilgus pasivaikščiojim us p ap lū d im iu susiėm us už 60 rankų, pašnekesius apie viską, p ok alb ių naktis prie ž id in io priešais liepsnojančią ugnį.

M e red ita norėjo, kad būsim as m ylim asis patikėtų jai savo m intis, dalytųsi svajonėmis. K ai galvodavo apie savo svajonių m ylim ąjį, jai prieš akis visada iškildavo Parkeris. Per tuos Bensonherste praleistus metus pam atyti P arkerį M ereditai pavykdavo ne taip retai, dažniausiai - per atosto­ gas, nes jų šeim os priklausė Glenmoor klubui. Šio klubo n a ria i tradiciškai rin kd avosi į šokius ir sporto varžybas.

T ik p rieš kelis m ėnesius, kai M ered itai sukako aštuoniolika, jai b u vo leista lankytis suaugusiųjų p okyliuose ir vakarėliuose, bet ji ir anksčiau pasinaudodavo net m enkiausia galim ybe pasim atyti su Parkeriu. K iekvieną vasarą kviesdavo jį partneriu į teniso varžybas, kur jaunesnieji žaisdavo poroje su vyresniaisiais. Vaikinas visada m aloniai sutikdavo, nors p rie šin in k a i juos dažniausiai sutriuškindavo, ir daugiausia todėl, kad Etui na telefoną viso kūno plonas fantastiškas akivaizdoje M eredita nežm oniškai nervindavosi.

Ji griebdavosi įv a iria u sių g u d ry b ių - įtik in d a v o tėvą su­ rengti kelis vakarėlius, į kuriuos būtinai pasikviesdavo Parkerį ir jo šeimą. K adangi R einoldsai buvo banko, kuriam e Bancroft kom panija laikė pinigus, savininkai, Parkeris vien verslo su­ m etim ais buvo priverstas lankytis tuose priėm im uose ir p rie stalo visada atsidurdavo šalia M ereditos.

etui na telefoną viso kūno plonas fantastiškas 30 dienų plonas maistas

K ai Parkeris ateidavo vakarienės, M eredita sulaikiusi kvapą klausydavosi jo sam protavim ų apie banko reikalu s ir ypač mėgo pasivaikščiojim us po vakarienės, kol tėvai m ėgauda- vosi senu brendžiu. Per vieną tokį pasivaikščiojim ą praėjusią vasarą M eredita, d id žia u sia i savo gėdai, suprato, kad Parke­ riu i jos susižavėjim as seniai nebėra paslaptis. Iš p ra d žių jis paklausė, ar praėjusią žiem ą Verm onte ji dažnai slidinėdavo, ir M eredita papasakojo sm agią istoriją apie iškylą su L ič fild o slid in in k ų komandos kapitonu.

Kai liovėsi kvatojęsis iš dūsau­ tojo, kuriam visu kalno šlaitu teko grakščiai ir nepriekaištingai techniškai vytis M ereditos slides, Parkeris apsim estinai rim tai pareiškė: - S ulig kiekvienu susitikim u tu daraisi vis gražesnė.

Tiesą sakant, aš visada nujaučiau, kad kas nors užim s tavo širdyje mano vietą, bet nem aniau, jog tai bus kažkoks sportininkas, išgelbėjęs tavo slides.

JK Judith McNaught - Rojus 1 2013 LT

Z inai, jau pripratau būti tavo num ylėtu rom antišku herojum i, - pajuokavo jis. Išdidum as ir sveikas protas neleido M ered itai išrėžti, kad Parkeris viską ne taip suprato ir kad niekas negali užim ti jo vietos, o anksti subrendęs protas neleido apsim esti abejingai.

K adangi tariama jos neištikim ybė Parkerio, regis, nė kiek ne­ n u liū d in o, M eredita pam ėgino išgelbėti jų draugystę ir savo įsim ylėjim ą p av aizd u oti k a ip juokingą, nevertą dėm esio ir kvailą praeities epizodą.

Jis labai tave saugo. Parkeris nusijuokė iš šm aikščios jos pastabos, bet iškart surim tėjo ir tarė: - Tegul tavo šird is ir toliau priklauso slid in in ku i, tikiuosi, jo atsiradim as nereiškia, kad m ūsų pasivaikščiojim am s, vakarie­ nėms ir teniso varžybom s atėjo galas.

  • Если бы ему захотелось, он мог бы навечно стереть из памяти все свои предыдущие воплощения -- в тот миг, когда он снова войдет в Зал Творения, чтобы уснуть до поры, пока город снова не призовет .
  • Nenaudokite svorio metimo trojos
  • Svorio metimas crowley la

M an visada buvo labai smagu su tavim i. Garbės žodis. Jie prakalbo apie tolesnius M ereditos m okslo planus, apie jos stojimą į koledžą, ketinim ą sekti protėvių pavyzdžiu ir kada nors u žim ti prezidentės postą tėvo įmonėje.

Atrodė, Parkeris vienintelis supranta jos jausmus, pagrįstą norą gauti teisėtai priklausančią vietą kom panijoje ir n u ošird žiai tiki, kad ji viską pasieks, jeigu tik panorės. Dabar, stovėdam a miegamajame, M eredita galvojo, kaip susitiks su juo po ištisus metus trukusio išsiskyrim o, ir iš anksto stengėsi apsiprasti su m intim i, kad Parkeris visiem s laikam s jai liks tik draugas.

Žinoma, šird į skaudžiai diegė, bet jo draugyste ji neabejojo, o tai irg i šį tą reiškia. L iz a atsigręžė nuo spintos su glėbiu drabu žių rankose ir numetė juos ant lovos šalia atidaryto lagam ino. Ji n u tilo per pusę žodžio, nes tarpduryje pamatė N ik ą Tier- nė. Jam už nugaros šmėkšojo pora b ičiu lių. Pirm asis atsikvošėjo raum eningas blondinas. Vaikinas linktelėjo į tam siaplaukį jaunuolį, ku ris žvelgė į Lizą, lyg būtų išvydęs stebuklą.

O Liza, susinėrusi ant krūtinės rankas, su linksm a nuostaba apžiūrinėjo neprašytus svečius. Jų galvos sutartinai pasisuko į priešingą kam bario kampą, kur stovėjo M eredita. M atydam a apstulbusius veidus M eredita p rikan d o lūpą, kad nesusijuoktų.

etui na telefoną viso kūno plonas fantastiškas ar miego trūkumas sukelia svorio mažėjimą

Liza kilstelėjo antakius ir sausai tarė: - Vaikinai, kai baigsite melstis, pasiūlysim e jum s kokakolos, kad padėtumėte nutem pti į apačią visas šias dėžes. V yrukai šypsodam iesi žengė į priekį, bet tą akim irką tarp­ duryje išdygo pusvalandžiu anksčiau atvažiavęs Filip as Ben- kroftas. Pajuodęs iš įtū žio jis nutvilkė jaunuolius pagiežingu žvilgsniu. V isi akim irką prarado žadą ir tik M eredita, šiek tiek atsi­ kvošėjusi, pam ėgino įsikišti - pristatyti jaunuolius tėvui ir iš­ taisyti nesm agią padėtį.

Tačiau Filipas, nekreipdam as dėm esio į dukrą, suriaumojo: K ai svečiai paskubom is dingo, jis u žsip u olė merginas: - M aniau, šitos prakeiktos m okyklos taisyklės d ra u d žia vyrams, išskyrus tėvus, patekti į pastatą!

Prieš dvejus m etus Filip as neperspėjęs aplankė dukterį ir atvykęs į studenčių ben­ drabutį sekm adienį, ketvirtą valandą dienos, vestibiulyje p rie laukujų d urų rado sėdint būrelį vaikinų. A n ksčiau vaikinam s buvo leidžiam a sekm adieniais u žeiti į vestibiulį, bet n u o tos akim irkos į pastatą nebebuvo įleidžiam as nė vienas stipriosios lyties atstovas.

Filip a s akim irksniu pakeitė taisykles, kai įsive r­ žęs į direktorės kabinetą ir apkaltinęs ją visom is nuodėm ėm is - nuo nusikalstam o aplaidum o ik i bendrininkavim o tv irkin an t nepilnam etes, pagrasino apie įv y k į pranešti visiem s tėvam greitas būdas prarasti žarnyno riebalus ir n u trau kti kasm etinę B enkroftų šeim os teikiam ą param ą.

Dabar M e red ita pasistengė sutram dyti p y ktį ir nuoskaudą, kurią sukėlė neteisingas ir šiurkštus tėvo elgesys su n iek u o dėtais jaunuoliais, be jokios kaltės užsitraukusiais tokį įn irš io protrūkį. Vos spėjo jam įkandin užsiverti durys, M eredita griuvo ant lovos, o Liza garsiai trinktelėjo ant stalo skardinę kokakolos. N e le id žia tau susitikin ėti su jo kiu vaikinu, k u rio nepažįsta nuo vystyklų, ir išvaiko visus kitus!

Šešiolik­ tojo gim tadienio proga padovanojo autom obilį, bet neleidžia juo važinėti! A š turiu keturis brolius, kurie, v eln etui na telefoną viso kūno plonas fantastiškas griebtų, yra italai, bet jie visi drauge m ažiau dreba dėl manęs nei tavo tėtušis!

O jeigu m erginos paskleis gandus? Jeigu sužinos tavo tėvai? Tačiau L iza buvo nusiteikusi taip pat ryžtingai. Jeigu n ori laukti, kol Parkeris Reinoldsas ar kitas m itinis riteris atšuoliuos ant balto žirgo, pagriebs tave į glėbį ir nusineš į lovą - tavo reikalas, bet į mano gyvenim ą nesikišk ir nem anyk, kad k iti tu ri elgtis taip kaip tu.

M anęs šalia nebus, todėl net neturėsi pas ką pabėgti. Bensonhersto dėstytojus taip pribloškė Lizos m okslo rezu l­ tatai ir m eniniai gabumai, kad jie suteikė m erginai pusantro m ėnesio stipendiją m okytis Europoje. Liza galėjo p asirin kti miestą, labiau siai atitin kan tį jos būsim os karjeros tikslus, ji pasirin ko Rom ą ir užsirašė į interjero d izain erių kursus.

M e ­ redita alsiai atsišliejo į sieną. L iz a suprato, kad draugė turi omenyje tikrą m ūšį, į k u rį turėjo stoti su tėvu dėl teisės savo nuožiūra p asirin kti koledžą. K e li koledžai pasiūlė L iz a i stipendiją, bet ji pasirin ko Šiaurės Vakarų universitetą, nes M eredita taip pat ketino jame mokytis.

Tačiau M ereditos tėvas spyrėsi, kad duktė stotų į M e riv ilio ko­ ledžą, kuris, m erginos p ožiū riu, buvo neką geresnis už privatų 66 kilm in g ų m erginų pensionatą Čikagos priem iestyje. M eredita sutiko ieškoti kom prom iso - užsirašė į abu koledžus, ir į abu buvo priim ta. D abar ji ir tėvas atsidūrė aklagatvyje: nė vienas nenorėjo nusileisti. M e riv ilio diplom as nevertas popieriaus, ant k u rio yra išspausdintas.

Lizo s pyktis virto nuostaba: ji daug metų pažinojo F ilip ą Benkroftą ir vis tiek nepajėgė jo perprasti.

Širdies Klystkeliai by Sandra Brown

Jis bent jau tavi­ m i rūpinasi. Skam bina kiekvieną savaitę ir atvažiuoja į visas m okyklos iškilm es. Pirm aisiais metais Liza apstulbo sužinojusi, kad k itų m o­ k in ių tėvai gyvena savo gyvenim us ir nekreipia į vaikus dė­ mesio, o brangiom is dovanom is dažniausiai m ėgina pakeisti apsilankym us, laiškus ir skam bučius.

M eredita metė į draugę pašaipų žvilgsnį. L iza pasilenkė, irz lia i patem pė aukštyn kojinaitę ir iš naujo užsirišo batų raištelius. Jo akivaizdoje mergina visada tapdavo įsikūnijusiu m andagum u ir moteriškum u, šis vaidm uo taip ne­ atitiko jos gyvos, m aištingos prigim ties, kad L iza nežm oniškai irzdavo ir nervindavosi, keldam a M ereditai geraširdišką juoką.

Iš pradžių Filip as į L iz ą žiūrėjo lyg į etui na telefoną viso kūno plonas fantastiškas rastinukę, kurią ėm ėsi globoti, bet ši nustebino jį kaipm at p rig iju si Benson­ herste. Ilg ainiu i jis saviškai, nedaugžodžiaudam as ir negirda- mas, santūriai parodė, kad ja didžiuojasi ir galbūt net jaučia savitą prieraišum ą. L izo s tėvai negalėjo leisti sau k elio n ių į Bensonherstą, tad Filip a s prisiėm ė tėvo vaidm enį ir kaskart, kai vesdavosi į restoraną M ereditą, pakviesdavo vakarienės ir L iz ą ir n uošird žiai dom ėjosi jos laim ėjim ais.

Pirm ųjų m okslo m etų pavasarį Filip as žengė taip toli, kad net davė nurodym ą sekretorei paskam binti pon iai Pontini ir paklausti, gal ši norėtų ką nors perduoti Lizai, kai jis skris į Verm ontą švęsti Tėvų die­ nos.

Ponia Pontini su džiaugsm u priėm ė pasiūlym ą ir atvyko išlydėti jo į oro uostą nešina d id žiu le balta konditerijos gam inių dėže, pilna itališkų pyragaičių, ir šiurkštaus popieriaus m ai­ šeliu, iš kurio kyšojo ilg i, skaniai kvepiantys saliam iai. Praėjusį vakarą m okyklos baigim o proga jis padovanojo M e ­ reditai Tiffany firm os rausvo topazo kuloną ant svarios auksinės grandinėlės.

L iz a i įteikė k u r kas pigesnę, tačiau tikrai gražią 68 aukso apyrankę su jos in icialais ir data, m eniskai išgraviruota ir įpinta į bendrą ornamentą. A pyran kė taip pat buvo pirkta Tiffany. Iš p radžių Liza jautėsi sutrikusi ir neišmanė, kaip elgtis, nes Filip as visada buvo itin mandagus, bet laikėsi šiek tiek šaltai ir nerodė jausmų; lyg ia i toks jis buvo ir su M eredita.

Vėliau, kai suprato, kad jo poelgiai neatitinka išoriškai šaltų, kartais net šiurkštokų elgesio m anierų, Liza džiaugsm ingai pranešė M e ­ reditai, jog Filip a s iš esmės geras ir m ielas p liu šin is m eškinas, kuris tik urzgia, bet nekanda! Ši klaidinga išvada paskatino ją užpraeitą vasarą pam ėginti užsistoti M ereditą: Liza labai m andagiai, m eiliausiai šypso­ dam asi pareiškė, kad, jos svorio metimo studijos kurios moka o žiū riuM eredita per atostogas turėtų turėti šiek tiek daugiau laisvės.

Šis susidūrim as sukrėtė L izą kur kas labiau nei pastarasis netikėtas įtū žio proveržis. A p g alvoju si F ilip o pasakytus žod žiu s ji pasidarė teisingą išvadą, jog stipendija mokama iš lėšų, kurias paaukojo Benkroftų šeima, ir šis atra­ dim as privertė L iz ą pasijusti tikra pabaisa, nors pats kivirčas p aliko pykčio ir susierzinim o nuosėdų. Vyro rankos nuo pečių nusm aukė petnešėles, ir ji suvaitojo - aimana galėjo reikšti ir pritarimą, ir pasipriešinimą, bet Dženė nė pati nenum anė ką.

Tik jautė, kaip ją glostančios rankos tyrinėja kūno kerteles. Pirštų galiukai brūkšte­ lėjo per spenelius - dar ir dar kartą, paskui švelniai timptelėjo. Ji atsidavė aistrai, nepatirtiem s pojūčiams, svaigioms gla­ monėms. Jo lūpos? Taip, taip, taip. Drėgni liežuvio potėpiai ant kūno. Švelniai sukamai ratai. Ilgi ir lėti lyžtelėjimai. Skubūs ir vos juntami.

Dženė panoro priglausti jo galvą prie savęs, bet nepajėgė. Apsunkusios bejėgės rankos tysojo prie šonų, tarsi supančiotos neregimų pančių. Nors kraujas pulsavo gyslomis it karšta lava, ji negalėjo nė krustelėti. Ji su m alonum u atsiduso, pajutusi ant savęs vyro svorį.

etui na telefoną viso kūno plonas fantastiškas 12 savaičių svorio metimo kalendorius

Jo liežuvis aistringai tyrinėjo bumą, bet glamonės buvo itin švelnios, it slapto įsibrovėlio. Jo skonis nepakartojamas. Kaip ir naktinukų, slystančių nuo krūtų, šnarėjimas.

Jo rankų padedam a, Dženė kilstelėjo klubus ir padėjo jam nuvilkti naktinius, tada atsigulė po juo nuoga ir pažeidžiama. Jos tyrinėjo visą kūną ir dažnai stabtelėdavo, priversdam os Dženę salti iš malonumo. Jis nykščiu perbraukė kojų pirštų galiukus. O gal liežuviu? Švelniai spustelėjo blauzdas.

JK Judith McNaught - Rojus 1 LT | PDF

Tvirtos rankos kilstelėjo Dženę ir sulenkė jos kojas taip, kad ji pėdom is pajuto paklodžių vėsą. Nieko negalvodama ji pakluso nebyliems nurodym am s. Nė į galvą nedingtelėjo priešintis ar prieštarauti. Ji - gundančio šei­ mininko tarnaitė, aistros vaidilutė, geismo mokinė.

Jo lūpos klaidžiojo tai viena, tai kita jos koja, o plaukai m a­ loniai kuteno pilvą. Jis lengvai lūpomis sugnybo odos lopinėlį, lyžtelėjo ir ėmė švelniai čiulpti.

etui na telefoną viso kūno plonas fantastiškas gali dbol deginti riebalus

O kai tvirta ranka apglėbė kauburėlį tarp kojų, Dženė atlošė galvą, mėgaudam asi saldžia glamone ir lėtai augančia m alonu­ mo banga. Jis myli ją! Jos geidžia! Dženė ėmė judinti klubus gundom u ritmu, neleisdama abejoti savo pasiruošimu. Užburiantys, smalsūs pirštai padėjo jai susijaudinti. Brauk­ dam as nykščiu jis privertė ją g audyti kvapą, o p u lsą plakti neįtikimu greičiu.

Beprotišku ritmu. Regis, Dženės širdis prasivėrė, ir iš jos plūstelėjo tuntas pašė­ lusiai sparnais plakančių spalvingų paukščių giesmininkų. To negana! Dženei buvo malonu jausti šiurkščių jo džinsų medžiagą tarp kojų. Tvirta, šilta jėga. Aksominis smaigalys. Trinasi tarp klubų. Ieško poros. Galiausiai juodu susijungė taip, kaip dera vyrui ir moteriai. Jis greitai ir ryžtingai įsiskverbė į Dženę. Jautėsi pavergta plieninio vyriškumo, judančio svetingose jos gelmėse. Bet vos tik ėmė suvokti šios būsenos didybę, jis ėmė slysti lauk.

Dženė nebuvo tikra, ar neištarė šių žodžių garsiai. Ją užvaldė ryžtas neleisti, kad tai greitai baigtųsi, dar ne. Jos rankos instinktyviai šmurkštelėjo į jo džinsus. Delnais su­ spaudusi tvirtus sėdmenis pajuto, kaip jo kūną nukrėtė drebulys, išgirdo gyvulišką dejonę, jis šiltai kvėptelėjo į ausį ir, o stebukle, kietas jo įnagis vėl smigo gilyn. Paklusnus ir lankstus merginos kūnas nesipriešino, kai jis su­ ėmė ją už klubų ir šiek tiek kilstelėjo, kad jai būtų patogiau ir m a­ loniau.

Deginančiais bučiniais nusėjo jos kaklą, veidą ir krūtis. Dženė juto kūną skalaujančias šėlstančio malonum o bangas. Jautėsi it u žh ip n o tizu o ta ritmo, k uriuo h arm oningai judėjo jųdviejų kūnai. O tada spyruoklė, kuri papilvėje vis spaudėsi ir spaudėsi, staiga iššovė. Klubai, rankos, pilvas, krūtinė atkartojo am žiną šuolį, išgręžusi iš jo syvus.

Vyro kūnas sustingo, ir Dženė viduje pajuto išsiliejusį neį­ kainojamą meilės įrodymą. Neliko nieko, tik jis, vis dar užpildęs ją visą.

Nors ir pasisotinęs, savanaudiškas moters kūnas sugniaužė jį it šilkiniame kumštyje. Kai jis galiausiai išsprūdo, Dženė pusiau miegodama pasisuko ant šono ir įsikniaubė į plačią krūtinę, delne spausdama sudrėkusių marškinių kraštą. U žplūdo ramybė ir lig šiol nepatirtas jausmas, tarsi būtų radusi savo vietą. Vis dar apsvaigusi, užburta, pakerėta ką tik pažinto potyrio, Dženė šypsodamasi paniro į gilų miegą.

Naktį Halas ją paliko. Dženė nepyko, nors b ū tų norėjusi pabusti mylimojo glėbyje. Vis dėlto Hendrenai jokiomis aplinkybėmis nepritartų tam, kas šiąnakt nutiko. Dženė ne m ažiau už Halą troško juos apsaugoti, kad šie nieko nesužinotų. Kažkas nutipeno laiptais žemyn, senojo nam o koridoriuose sklandė šnabždesių nuotrupos.

Dženė užuodė plikom ą kavą. Šeimynykščiai ruošiasi išlydėti Halą. Tikriausiai jis dar nesikal­ bėjo su tėvais. Vakarykštė naktis viską pakeitė.

Širdies Klystkeliai by Sandra Brown | PDF

Dabar Halas trokš vestuvių taip pat, kaip ir ji. Dženė m ėgavosi brangiu atsim inim u apie nuostabią meilės naktį.

Ir visai nesigėdijo, nors ir pasinaudojo ja, kad sulaikytų sužadėtinį. Halo vieta čia, kartu su ja. Jis ir toliau dirbs pastoriaus padėjė­ ju, o kai tėvas išeis į pensiją, perims dvasininko pareigas. Dženė mokėjo viską, ko reikia pastoriaus žmonai. Be abejo, Halas dabar suprato, kad būtent tokia Dievo valia. O kaip reaguos Hendrenai? Nenorėdama palikti Halo vieno bėdoje, Dženė staigiai nušvei­ tė antklodes į šalį ir akimirką sutriko, nes buvo nuoga.

A, taip, juk jis nuvilko naktinius. Skaisčiai išraudusi Dženė įžengė į vonią ir palindo po dušu. At­ rodė taip pat, kaip ir vakar, nors atidžiai save apžiūrėjusi ant krūtų pastebėjo rausvas dėmes, įspaustas dygių barzdos šerelių. Vis dėlto jis paliko joje neišdildom ą ženklą. Dženė atsiminė malonų kūno svorį, delnais juto įsitempiančius raumenis, ausyse tebeskambėjo dėkingos aimanos.

Susigėdo dėl vėl prabudusio jaudulio. Ji skubiai apsirengė ir nudūm ė žemyn, nekantraudam a pa­ matyti Halą.